Paminklas Jurgiui Ambrozijui Pabrėžai

1909–1911 m., bažnyčios rekonstrukcijos metu, tikriausiai iš atlikusių plytų priešais šventoriaus tvorą pastatyta šv. Jurgio koplytėlė, kurios viduje stovėjo šv. Jurgio skulptūra. Koplytėlė sudegė 1941 m. gaisro metu.

1993 m. birželio 26 d., švenčiant Kretingos paminėjimo Livonijos kronikoje 740 metų sukaktį, koplytėlės vietoje, skverelyje priešais Kretingos pranciškonų vienuolyną ir bažnyčią, atidengtas ir pašventintas kunigo, garsaus Žemaitijos gamtininko ir pamokslininko, žolelių žinovo, kūno ir dvasios gydytojo Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos (1771–1849) paminklas. Skulptorius Algirdas Bosas, architektas Saulius Manomaitis.

Vieta, kurioje pastatytas paminklas, buvo pasirinkta atsitiktinai, tačiau rinkdamas medžiagą būsimam paminklui, skulptorius Algirdas Bosas surado faktą, kad apie 1921 m. šioje vietoje buvo pasodinta ąžuoliukų ir liepaičių būtent Jurgio Pabrėžos atminimui įamžinti. Statant paminklą buvo aptikta senosios koplytėlės liekanų.

Ant neaukšto šešiakampio pjedestalo, tarsi suaugančiu su grindiniu ir vienuolyno siena, stovi kiek palinkusi figūra. Atrodo, kad ji išeina pro sunkias kaustytas vienuolyno duris – simbolinę ribą, kurią peržengia ir ties kuria sustingsta figūra. Žvelgiant iš tolo, bendras paminklo siluetas įgauna varpo formą.

Vienoje J. Pabrėžos skulptūros rankoje – augalo šaknys, kitoje – antžeminė augalo dalis; rankų gestas primena šv. Mišias. Figūros krūtinės plokštumoje – Šventojo Rašto žodžiai lietuvių ir lotynų kalbomis: „Žmogau, kurį Aukščiausias globoja, kuris gyveni Visagalio pavėsy, Viešpačiui tarki: „O mano Dieve, prieglobsti mano, tvirtove, tavimi aš viliuosi.“ PS 90, (91)“. Galinėje paminklo pusėje – Gyvybės medis, išaugantis į faktūrą, primenančią bažnyčios ar zakristijos duris.

Apatinė paminklo dalis – akmeninis pjedestalas. Galinėje pusėje tarsi iš akmenų sukrautas senas pamatas, pereinantis į grindinį. Priekinėje dalyje – trys plokštumos-reljefai, pasakojantys apie Jurgio Pabrėžos gyvenimą ir darbus. Centriniame reljefe – ties augalu palinkęs vienuolio atvaizdas, kurį antrame plane atkartoja vienuolyno vartus atverianti figūra, išeinanti pas žmones į senąją Kretingą, nužymėtą namų stogais ir bažnyčių bokštais. Kairiajame reljefe – vienuolis žengia į miestą, dalija žmonėms vaistažoles. Dešiniajame – grįžta vakaro maldai į celę, kurios kampe kabančio Nukryžiuotojo figūra apipinta vienuolyno sieną praaugusiu žolynu.

Prie figūros kojų įkomponuoti pirmųjų Jurgiui Pabrėžai skirtų Algirdo Boso darbų (medalio, plaketės) atvaizdai tarsi ženklina kūrybinio proceso pakopas.

Parengė Jolanta Klietkutė

Šaltinis: Kretingos krašto enciklopedija