Palangos miesto savivaldybės administracijos pastato vieta

Dabartinio kino teatro „Naglis“ vietoje anksčiau stovėjo mediniai rūmai, kurie buvo neatsiejama Palangos kurorto ir grafų Tiškevičių istorijos dalis. Tik jų gyvavimo istorija, deja, mažai kam žinoma.

Pavarčius istorijos puslapius, randama duomenų, kad grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891) XIX amžiaus antroje pusėje paveldėjo medinį Palangos dvarą, stovėjusį Mėmelio (dab. Vytauto) gatvės ir Rąžės (tarm. Ronžės) upelio sankirtos pietrytinėje dalyje. XX amžiaus pradžios Palangos žemėlapyje priešais Kurhauzą esantis sklypas įrašytas kaip „Nr. 191 Paštas ir telegrafas“, – taigi manytina, kad grafams Tiškevičiams priklausęs pastatas buvo išnuomotas ryšių tarnyboms. Nuo XX amžiaus pradžios ilgą laiko tarpą istorinių žinių ir faktų apie šį pastatą stinga. Kiek vėliau jis tapo grafaitės Marijos Tiškevičiūtės (1871–1943) nuosavybe. 1935 metų vasario mėnesį tarpukario spauda rašė, jog dėl gausiai į kurortą atvykstančių svečių patogumo Palangos miesto savivaldybė ir Kurorto inspekcija perkeltos į grafaitės Tiškevičiūtės namą priešais Kurhauzą.

Nėra nustatyta, ar šiame pastate rinkosi pirmoji Palangos miesto taryba. 1933 metų sausio 18 dieną įvykusiame pirmajame Palangos miesto tarybos posėdyje buvo renkamas burmistras. Kretingos apskrities viršininkas 1933 metų sausio 19 dieną informavo Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamento direktorių, kad Palangos miesto burmistru išrinktas J. Šliūpas.

Per pirmą kadenciją J. Šliūpas burmistro pareigas ėjo iki 1934 metų lapkričio 20 dienos. Antrą kartą tas pačias pareigas pradėjo eiti nuo 1938 metų kovo 28 dienos. Tačiau ši kadencija truko tik iki 1939 metų liepos 1 dienos, nes jis atsistatydino iš užimamų pareigų dėl pašlijusios sveikatos ir nesumokėto atlyginimo už burmistro darbą.

1. Šliūpui vadovaujant antrą kartą, šiuose mediniuose grafų Tiškevičių rūmuose buvo įsikūrusi Palangos miesto savivaldos administracija. 1939 metų Lietuvos telefonų abonentų sąraše nurodyta, jog adresu Vytauto g. 91 veikia miesto savivaldybė, yra burmistro kabinetas ir raštinė, institucija turi vieną telefono numerį.

1941 metų birželio 22 dieną pasitraukus sovietinei valdžiai ir Palangą užėmus vokiečiams, susirinkusieji žymesnieji palangiškiai vietos valdžią „suorganizavo“ iš jau buvusių miesto vadovų. Neoficialiai miesto burmistru vėl būti sutiko J. Šliūpas. Taigi Palangos miesto burmistru, išrinktu miesto tarybos buvo tris kartus: 1933–1934 ir 1938–1939 metais, o 1941 metais juo buvo neoficialiai. Pats J. Šliūpas savo autobiografijoje apie vadovavimą Palangos miesto savivaldybei trumpai užsimena šiais žodžiais: „Nors senstelėjęs, o kviečiamas Palangoje burmistrauti kelis kartus aš patarnavau sulig išgale, nors kartais, ypač miestui nudegus 1938 metais, teko pakelti nemaža sunkenybių“.

Palangos savivaldos Palangos savivaldybės administracija šiame pastate veikė iki 1947 metų gaisro, kuris jį sunaikino.

1957 metų liepos 11 dieną Palangos miesto vykdomasis komitetas nutarė, kad buvęs grafų Tiškevičių ūkinis pastatas adresu Vytauto g. 69 yra nusidėvėjęs daugiau kaip 90 procentų ir trukdo kino teatro statyboms (ant sudegusių rūmų pamatų), tad jį reikia nugriauti. 1959 metų liepos 2 dieną Palangos miesto vykdomasis komitetas nusprendė naują Palangos plačiaekranį 400 vietų kino teatrą pavadinti „Nagliu“.

Parengta 2025 m.