Palangos laisvamanių kapinių vieta

Jonas Šliūpas Lietuvoje ir Amerikoje plačiai žinomas ne tik kaip aušrininkas redaktorius, bet ir kaip laisvamanis. Aktyvia laisvamaniška veikla pasižymėjo Amerikoje, kur jo iniciatyva ar prisidėjimu buvo įsteigtos organizacijos: „Lietuvių laisvamanių susivienijimas Amerikoje“, „Lietuvių laisvamanių sąjunga“, „Lietuvių laisvamanių federacija“.

Viena svarbiausių ir aktyviausiai veikusių buvo 1923 metais įkurta, o 1924 metų birželį įregistruota „Laisvamanių etinės kultūros draugija“, veikusi iki 1941 metų Šiauliuose. Pagrindiniai jos steigėjai buvo: Jonas Šliūpas, Jonas Kairiūkštis, Ignas Protas, Matas Untulis, Karolis Valašinas, Alfonsas Žukauskas.

Išspausdintuose Laisvamanių etinės kultūros draugijos įstatuose apibrėžtas draugijos tikslas – suvienyti Lietuvos piliečius, nutraukusius ryšius su bet kuria tikyba, bei gerinti jų teisinę ir dorinę padėtį. Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugija reikalavo įgyvendinti civilinę metrikaciją, atskirti bažnyčią nuo valstybės ir mokyklos, rengė sueigas, paskaitas, pranešimus, ekskursijas, spektaklius, literatūros bei meno vakarėlius, parodas, leido laikraštį Laisvoji mintis, steigė knygynėlius, skaityklas, steigė ir laisvamanių kapines.

Nekeista, kad J. Šliūpo iniciatyva 1937 metų liepos 4 dieną Palangoje įvyko Laisvamanių kapinių atidarymas, į kurį suvažiavo aplinkinių Laisvamanių etinės kultūros draugijos Gargždų, Klaipėdos, Salantų skyrių atstovai, vietiniai palangiškiai ir kurorto vasarotojai. Iš J. Šliūpo namų į kapines Vytauto gatvėje buvo suorganizuota eisena, joje dalyvavo J. Kairiūkštis ir L. Vaineikis, šventinę susirinkusių dalyvių nuotaiką kėlė orkestras. Prie kapinių J. Šliūpas pasakė kalbą, o po atidarymo iškilmių susirinkusieji apžiūrėjo kapines: jos buvo gražioje vietoje, sutvarkytos ir aptvertos. 1937 metų rugsėjo 6 dieną Palangos laisvamanių kapinėse buvo palaidotas Šliažų pustrečio mėnesio sūnelis Algimantas. Tardamas žodį susirinkusiam būreliui žmonių J. Šliūpas pabrėžė, kad laisvamanių kapai yra atviri visų įsitikinimų žmonėms: „kapai laisvi nuo visokių burtų ir prietarų, taip pat turi būti lygiai gerbiami. Lietuvos žemė yra visų vienoda motina, ir jos prieglobstyje visiems mirusiems turi būti ramus poilsis“.

Greičiausiai Palangos laisvamanių kapinės turėjo tapti ir J. Šliūpo paskutine gyvenimo stotele, bet istorijos audros jį nubloškė į Vokietiją, o vėliau urną su jo pelenais priglaudė žymiosios Čikagos lietuvių tautinės kapinės, kurios yra atviros skirtingų pasaulėžiūrų lietuviams.

Dabartinėse Palangos miesto civilinėse kapinėse yra išlikusi gydytojo laisvamanio Viačeslavo Kuraičio kapavietė ir paminklas su jo paties sentencija: „Žmogus neturi vergauti ne tik žmonėms, bet ir dievams“. Jo laidotuvėse 1937 metų lapkričio 8 dieną dalyvavęs J. Šliūpas pasakė kalbą. Manoma, kad šalia V. Kuraičio kapavietės veikė Palangos laisvamanių kapinės, kurios šiuo metu patenka į Palangos miesto civilinių kapinių teritoriją.

Parengta 2025 m.