Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus

Jonas Šliūpas (1861–1944) – vienas iškiliausių XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės Lietuvos visuomenės, kultūros ir politinių veikėjų: gydytojas, publicistas, redaktorius, aušrininkas, laisvamanis, lietuvybės puoselėtojas, pirmasis Palangos burmistras, diplomatas, įvairių mokslų garbės daktaras.

Jis gimė 1861 m. kovo 6 d. Rakandžių kaime, Gruzdžių valsčiuje (Šiaulių apskritis). Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, studijavo Maskvos ir Petrapilio universitetuose. 1883 m. prisidėjo prie pirmojo lietuviško žurnalo „Aušra“ įkūrimo ir redagavimo, tapdamas vienu pagrindinių tautinio atgimimo veikėjų.

Nuo 1884 m. beveik 35 metus gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur baigė medicinos studijas Merilando universitete (1889–1891) ir iki 1917 m. dirbo gydytoju. Tuo pačiu metu aktyviai dalyvavo lietuvių emigrantų veikloje – redagavo lietuvišką spaudą, kovojo už tautines teises ir švietimą.

1919 m. sugrįžęs į Lietuvą, Šliūpas dirbo gydytoju, buvo Lietuvos diplomatinis atstovas Latvijoje ir Estijoje (1919–1920), kurį laiką vadovavo Lietuvos bankui (1921 m.), steigė akcines bendroves, dėstė gimnazijose bei nuo 1923 m. – Kauno universitete, kur skaitė medicinos istorijos paskaitas. Jam buvo suteikti medicinos (1923), humanitarinių (1925) ir teisės (1939) mokslų garbės daktaro vardai.

1930 m. J. Šliūpas apsigyveno Palangoje, kur nusipirko namą ir įsikūrė su antrąja žmona palangiške Grasilda Grauslyte (Šliūpiene). 1933 m. buvo išrinktas pirmuoju Palangos miesto burmistru – šias pareigas ėjo iki 1941 m. (su pertraukomis). Jo iniciatyva Palangai suteiktos miesto teisės, gerinta kurorto infrastruktūra, o po 1938 m. gaisro – sparčiai organizuoti atkūrimo darbai. Jis aktyviai reiškėsi kultūriniame ir politiniame gyvenime: rašė straipsnius, leido knygas, pasisakė prieš cenzūrą, ragino imtis reikalingų reformų.

Artėjant frontui, 1944 m. J. Šliūpas pasitraukė į Vakarus, kur apsistojo Austrijoje, Brėgenco mieste, vėliau persikėlė į Berlyną, kur 1944 m. lapkričio 6 d. mirė. Jo palaikai pervežti į Jungtines Valstijas ir palaidoti Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje.

Palangoje, name, kuriame Jonas Šliūpas gyveno ir dirbo, 1989 m. įkurta J. Šliūpo memorialinė sodyba, tapusi Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu. 2020 m. ji pervadinta į Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejų. Pastatas, statytas XIX a. pabaigoje, 1993 m. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Ant muziejaus sienos pritvirtinta memorialinė lenta (aut. Petras Gintalas), o 2003 m. šalia pastato atidengtas paminklas – J. Šliūpo biustas (autoriai: skulptoriai Aloyzas Toleikis, Donatas Lukoševičius, architektė Jolanta Galdikienė).

Muziejaus ekspozicijoje pristatoma J. Šliūpo asmenybė, tarpukario Palangos gyvenimas, „Aušros“ ir „Varpo“ epocha. Čia rengiamos ilgalaikės ir laikinos parodos, edukaciniai užsiėmimai, saugomi jo parašyti leidiniai, fotografijos ir kiti su veikla susiję dokumentai.

Daugiau informacijos: https://lnm.lt/muziejai/jono-sliupo-muziejus/

Parengta 2017 m., papildyta 2021 m.