„Baltoji” vila – Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos vasaros rezidencija

Grafai Tiškevičiai Birutės alėjoje nuo XIX a. vidurio iki 1914 m. pastatė devynias įspūdingas vilas, viena jų – „Baltoji“. Ikonografijoje aptinkama, kad mūrinė vila stovėjo jau 1903 m.  1913 m. Palangos mylėtojų draugijos išleistame lenkų istoriko, geografo dr. Stanislovo Karvovskio (Stanisław Karwowski,1848–1917) leidinyje „Palanga ir Kretinga“ teigiama, kad „Baltoji“ vila Tiškevičiams atiteko iš Plungės kunigaikščio Mykolo Oginskio (1849–1902) nuosavybės: kunigaikštis ją išmainė į Tiškevičiams priklausiusią arčiau jūros buvusią vilą „Svitez“. Kitur teigiama, kad vila buvo specialiai statyta M. Oginskiui – grafo Felikso Tiškevičiaus draugui. 1891 m. grafui Juozapui Tiškevičiui mirus, „Baltąją“ vilą paveldėjo dukra Marija Tiškevičiūtė (1871–1943). Grafaitė buvo ypatingai aktyvi visuomenės veikėja, todėl jos namuose nuolat svečiuodavosi intelektualai, vienas jų – jos bičiulis kunigas Jonas Mačiulis-Maironis.

1938 m. Palangos vasarvietės reklaminiame lankstinuke vilos savininke nurodyta R. Volodzkienė. Tarpukario Lietuvoje „Baltoji“ vila, esanti šalia Birutės al. ir J. Basanavičiaus g. sankirtos, buvo išskirtinė Palangos kurorto vieta. Vasarą čia atvykdavo svarbiausieji politikos ir kultūros elito atstovai. Prezidentui  Antanui Smetonai labai patiko Palanga, čia jis pažinojo beveik kiekvieną kampelį, nes šiame mieste lankė progimnaziją. Jam Palangoje valstybės lėšomis būdavo išnuomojamas vasarnamis „Baltoji“ vila. Vila stovėjo netoli jūros: tai buvo dviejų aukštų didelis mūrinis pastatas su bokšteliu ir sodeliu aplink. Vidus įrengtas kukliai, baldai gana paprasti, tik salonėlyje stilingesni. Pirmame aukšte buvo nemažas salonas su veranda svečiams priimti, didokas valgomasis, du miegamieji karininkams, sandėliukai ir tarnaitės kambarys. Antrame aukšte buvo penki miegamieji ir veranda, o trečiame – bokšte – dar vienas kambarėlis. Kieme iki šių dienų išlikęs medinis namas, kuriame anksčiau apsistodavo vairuotojai ir patarnautojai (Birutės al. 31).

Smetona su žmona Sofija Palangoje praleisdavo 4–6 vasaros savaites. Kartais su jais atostogaudavo sūnus Julius bei duktė Marija Valiušienė su vyru. Kartu su Prezidento šeima į pajūrį išvykdavo ir dauguma Prezidentūros darbuotojų. Ilgainiui A. Smetonos atostogos Palangoje tapo tradicija. Žinoma, kad Palangoje jis ilsėjosi 1925, 1928, 1929 ir 1931–1936 m. vasaromis. Nuo 1937 m., Smetonų šeimai pasistačius vasaros rezidenciją Užugiryje, kelionės prie jūros baigėsi.

Prezidentas puikiai mokėjo suderinti poilsį su visuomeniniais darbais ir vizitais. Jis mėgo susitikimus, džiaugėsi gamtos vaizdais, judėjimu, vaikščiojimu pajūryje. Visada buvo išskirtinis Palangos svečias: jį galima buvo pastebėti ir pliaže, ir pušyne. Mėgdavo pamiegoti, pusryčiaudavo apie 10 val., tada trejetą valandų praleisdavo pajūryje, o apie 13 val. būdavo pietaujama. Lankytojus prezidentas priimdavo nuo 16.30 val., 19 val. vakarieniaudavo su šeima, o po vakarienės vaikščiodavo pajūriu, ant jūros tilto ateidavo palydėti saulės.

Vykdavo ir valstybinės reikšmės susitikimų. Bene ryškiausias – 1933 m. rugpjūčio 17 d. pasaulio skautų judėjimo įkūrėjo lordo Roberto Baden-Povelio (Robert Baden-Powell, 1857–1941) ir jo žmonos ledi Olavės Baden-Povel (Olave St Clair Baden-Powell, 1889–1977), atlydėjusių į Palangą 655 Anglijos skautus, asmeninis vizitas „Baltojoje“ viloje.

Nuo 1938 m. vila priklausė Lietuvos Respublikos visuomenės ir valstybės veikėjui, advokatui Vladui Stašinskui. XX a. 5 dešimtmetyje viloje buvo įkurti vaikų našlaičių namai. Vėliau sovietmečiu veikė „Jūratės“ sanatorijos poliklinika. Dabar vila – privati nuosavybė. Pastato būklė patenkinama. 2006 m. jis įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – 17359).

Parengta 2017 m.
Papildyta 2022, 2025 m.