Naglio kalno legenda

ANTANAS VIENUOLIS (tikr. Antanas Žukauskas, 1882–1957) – vienas žymiausių lietuvių prozininkų, legendų kūrėjas, dramaturgas, visuomenės veikėjas. Gimė Užuožerių kaime, Anykščių valsčiuje, vėliau studijavo Liepojoje ir Maskvoje, kur įgijo vaistininko išsilavinimą. Didžiąją gyvenimo dalį praleido Anykščiuose, tačiau jo kūrybinis palikimas aprėpia visą Lietuvą. Vienuolis rašė apsakymus, apysakas, romanus, memuarus, legendas ir padavimus, paremtus lietuvių tautosaka.

Antanas Vienuolis yra tiesiogiai susijęs su Palanga – tiek savo kūryba, tiek asmeniškai. Žinoma, kad jis čia poilsiaudavo, dažnai apsistodavo Rašytojų sąjungos namuose (S. Daukanto g.) arba Literatūros fondo vilose. Rašytojui Palanga tapo kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Vienas iš žymiausių jo kūrinių yra legenda „Naglio kalno lobiai“ (publikuota 1956), paremta senąja Palangos mitologija. Tai – paslaptinga ir jausminga istorija apie meilę, pasiaukojimą ir stebuklingą gamtos jėgą, kuri gynė žemaičių žemę nuo užpuolikų. Pasakojimas nukelia į senąją Palangą, kur dvasia Miškinis susitiko su gražuole žvejo dukra Rita lemtingoje kovoje už savo tėviškę – kovoje su kryžiuočiais. Jų meilė buvo tokia stipri, kad pakeitė istorijos eigą:

„Ir taip miškinis monas ilgus amžius lankė Ritelės kapą, puošė jį gėlėmis, eglėšakiais, apsodino išlakiomis pušaitėmis ir vis, prisimindamas savo žmonelę, mylimą miškų karalienę, kaip savo akį saugojo miškus ir visą Naglio kalno apylinkę. O per tą laiką, per du šimtus metų, nemindžiojo Žemaičių pajūrio nė viena svetima nedrauginga žmogaus koja…“

Kūrinyje susipina istorinis pasakojimas ir liaudies vaizduotė – pasakojama apie paslėptus lobius, pagonišką didybę ir praeities paslaptis, kurios iki šiol sklando virš Palangos kopų. Tai ne tik literatūrinis kūrinys, bet ir svarbi kultūrinės atminties dalis. „Naglio kalno lobiai“ yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip Antanas Vienuolis sugebėjo sujungti vietinę geografiją, liaudies tikėjimą ir literatūrą. Ši legenda prisideda prie Palangos kultūrinio įprasminimo, o pats rašytojas išlieka viena svarbiausių asmenybių, kūrusių literatūrinę Lietuvos mitologijos viziją.

Parengta 2025 m.