Motiejaus Valančiaus gatvė
Koordinatės: 55.917219 21.065792
Objekto adresas: Valančiaus g., Palanga, Lietuva
Savivaldybė: Palanga
MOTIEJUS VALANČIUS (1801–1875) – Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas. Gimė Nasrėnų kaime, netoli Salantų. Baigęs dvasines studijas Vilniuje, 1828 m. buvo įšventintas kunigu. Dirbo įvairiose gimnazijose ir seminarijose, o 1845 m. tapo Varnių kunigų seminarijos rektoriumi. 1850 m. Valančius buvo paskirtas Žemaičių vyskupu ir šias pareigas ėjo iki pat mirties 1875 m.
Vyskupo veikla buvo itin plati: jis aktyviai propagavo blaivybę, steigė parapines mokyklas, skatino švietimą, priešinosi carinei rusifikacijos politikai, o spaudos draudimo metais prisidėjo prie lietuviškų knygų platinimo. Be visuomeninės veiklos, jis taip pat rašė grožinę literatūrą. Reikšmingiausias jo kūrinys – apysaka „Palangos Juzė“, parašyta 1869 m., išsiskirianti etnografinėmis ir kultūrinėmis įžvalgomis.
Apysakoje pasakojama apie siuvėją Juozapą Viskantą – Palangos Juzę, grįžtantį į gimtinę po kelionės per Lietuvą. Nors kūrinio pavadinime minima Palanga, pati vietovė apysakoje „Palangos Juzė“ nėra detaliai vaizduojama. Palanga veikia kaip simbolinė vieta – tarsi gimtinės, pradžios ir pabaigos taškas. Skaitytojas visgi gali pastebėti kai kurias miestelio gyvenimo detales – pavyzdžiui, žvejyba, prekyba žuvimi, būdingi kraštui valgiai. Vienas iš išskirtinių momentų – Juzės žmonos Domicelės pasakojimas apie pirmąjį susitikimą su Baltijos jūra. Ji su nuostaba ir pagarba sako:
„Oi Viešpatie Dieve, kaip tu didis esi, kurs tokius vandenis sutvėrei! Gerai tai sakote: Palanga – pasaulio pabanga, kurios aš amžiuj savo netariaus regėsianti.“
Ši ištrauka atskleidžia paprasto žmogaus emocinį santykį su gamta ir jūros didingumu, taip pat pabrėžia Palangos kaip ypatingos vietos įspūdį to meto žmogaus akimis. Svarbu paminėti, kad pats Valančius buvo kilęs iš netoliese esančio Salantų krašto, todėl Palanga galėjo jam būti artima ir pažįstama nuo vaikystės.
Motiejus Valančius – ne tik dvasininkas, bet ir vienas pirmųjų lietuvių rašytojų, siekęs ne tik linksminti, bet ir šviesti tautą. Žemaičių vyskupas kūrinyje „Palangos Juzė“ prabilo paprasta, šnekamąja kalba, pasakodamas apie aukštaičių ir žemaičių gyvenimą, jų papročius, kasdienybę ir šventes. Visa tai perteikiama su švelniu humoru ir pagarba paprastam žmogui.
Parengta 2025 m.