Mokytojų Profesinės Sąjungos sanatorija

Senasis namas buvo pastatytas XIX a. iš Vilniaus krašto kilusio lenkų  generolo, švietėjo Liucijaus Bronišo (gimimo data nežinoma, mirė 1913 m.). Jo pastatytas namas buvo mūrinis, gana solidus – apie 14 x 10 metrų dydžio.

Dar 1921 m. profesinės mokytojų sąjungos žurnale „Mokykla ir gyvenimas“ buvo iškeltas klausimas apie būtinybę įkurti mokytojų sanatoriją Palangoje. Kitais metais Švietimo ministerijos leidinyje jau buvo rašoma, kad tokia sanatorija veikia – nors tikėtina, kad tai tebuvo išnuomoti kambariai įvairiose Palangos vilose.

1933 m. „Tautos mokykloje“ rašyta, kad mokytojams svarbu palaikyti gerą sveikatą, o tam reikalui itin pagelbėtų sava – mokytojų – sanatorija. Imant pavyzdį iš policijos tarnautojų, kurie savo lėšomis 1933 m. pasistatė sanatoriją „Palanga“, straipsnyje siūlyta mokytojams susivienyti ir rinkti lėšas mokytojų sanatorijos statyboms, nurodant, kad tuo labiausiai rūpintis turėtų dr. Jono Basanavičiaus vadovaujama Mokytojų sąjunga arba Mokytojų taupomoji kasa. Sanatorijos statymas Palangoje argumentuotas tuo, kad čia vasaromis vyksta kursai mokytojams.

1935 m. už 34 000 litų sklypą su dviem pastatais – mūriniu ir mediniu – paėmusi trumpalaikį kreditą iš Taupomosios kasos nusipirko Lietuvos mokytojų sąjunga (LMS). Pastatus supo pušynas, visa teritorija apėmė 7 522 m²  (3/4 ha) plotą. Mūrinėje raudonų plytų viloje buvo devyni erdvūs kambariai. Tuo metu vidaus sienos statytos iš rastų, išorė – dviejų plytų mūro. 1935 m. vasarą LMS vilą remontavo iš pagrindų: padidino langus, išgriovė medines sienas. Buvo numatyta nugriauti bokštelį, įrengti erdvią verandą. Remonto darbus atliko palangiškis rangovas A. Tamošauskas. Tų pačių metų rudenį baigti remontuoti pirmojo aukšto kambariai, įvesta elektra. Skaičiuota, kad remonto darbai turėjo kainuoti 12 000 litų. 1936 m. pavasarį pastato remontas jau buvo beveik baigtas. Suremontuota vila turėjo 18 kambarių – po 9 kiekviename aukšte. Kambariuose galėjo gyventi po 2-3 asmenis, šeimoms įrengti atskiri nedideli butai, turėję po 2 kambarius. Viso buvo 30 lovų. Medinis pastatas buvo paliktas nekeistas – jame buvo įrengta virtuvė ir valgomasis kambarys.

Sovietmečiu sanatorija nacionalizuota. Iš kraštotyrininkės E. Adiklienės rankraščių žinoma, kad mūrinė vila Birutės al. ir Kęstučio g. sankirtoje stovėjo dar XX a. 8 dešimtmetyje. 2009 m. pastato vietoje iškilo naujas modernus daugiabutis.

Parengta 2025 m.