Mikelio Kybelkos namas

Mikelio Kybelkos (1837−1906) namas ne visai tipiškas, nes medinis, bet su čerpiniu stogu, − galimai čerpės ant skiedrų ar nendrinio stogo uždėtos vėliau, sovietiniais laikais paėmus iš apleistos turtingesnės sodybos. Religinės raštijos darbuotojas, sakytojas, ilgametis Senojo surinkimo, įkurto Klimkaus Grigelaičio, vadovas, politikas gimė Svencelėje, o mirė šiuose namuose.

Jonas Jurgis Gocentas rašo, kad apkeliaudamas surinkimus bei aptarnaudamas juos Dievo žodžiu, yra evangelijos platinimui surinkęs daug tūkstančių markių. Kartais kokį pinigėlį surinkimų priėmėjai įduodavo ir jam pačiam asmeniškai kelionės išlaidoms. Tačiau jo sąžinė neleido ir taisiais pasinaudoti, ir dėjo juos taupomojon kason, kad amžiaus pabaigoje galėtų atiduoti Dievo karalystei. „Kibelka, mirties patale gulėdamas, pasiliekantiesiems padavė minėtąją taupomąją kasos knygelę, sakydamas: „Tai yra tie grašeliai, kuriems pagonims taupiau, tuosius žmonės man pačiam į ranką įdėjo, šen ten ir kelionėn, bet dėl Viešpaties Dievo bijojaus juos sau suvartoti, kad nebūčiau evangelijos tarnas tik už algą tarnavęs. Juos visus turit atiduoti pagonims.“* Sutaupytų 900 markių buvo pasakytajam tikslui išsiųsti į Berlyną.

Nors rašoma, kad Mikelis Kybelka prie lietuvių tautinio sąjūdžio neprisidėjo, tačiau eiliavo lietuviškas giesmes. Su Verdainės superintendentu T. G. Strucku peržiūrėjo ir parengė spaudai evangelikų liuteronų oficialų giesmyną „Pagerintos giesmių knygos“ (išspausdintas 1897 m. Karaliaučiuje). 1900–1906 m. redagavo ir leido misijų reikalams skirtą mėnraštį „Pasiuntinystės laiškelis, arba Bitelė ant Pasiuntinystės lauko“. Johanno Gossnerio ir Hermanno Wangemanno liuteronų misijoms remti kasmet surinkdavo dideles (iki 40 00 markių) pinigų sumas. Buvo vokiečių konservatorių šalininkas, surinkimuose nukrypdavo ir į politiką. Kybelkai mirus į laidotuves susirinko 1000 žmonių, pamokslus sakė Tilžės superintendentas E. Thielas ir Vilius Gaigalaitis.

Mažosios Lietuvos enciklopedijoje randame nemažai Kybelkų (ar Kibelkų) giminės atstovų, kurių gyvenimo faktai susiję su Priekule. Ne vienas iš jų – garsus teologas, vienaip ar kitaip susijęs su lietuviška raštija, spauda, lietuvybės idėjų įtvirtinimu Klaipėdos krašte.

1906 m. darytas Mikelio Kybelkos portretas (fotografija), kaip ir misionieriaus Kristupo Lokio, buvo paplitęs kaip sienų paveikslas, ypač surinkimininkų namuose. Sienų paveikslai buvo mėgstami Mažojoje Lietuvoje ne tik su kunigų nuotraukomis, bet ir įvairiais religinio turinio tekstais ir piešiniais.

Mikelis Kybelka turėjo augintinę Mariją Inoks (Marie, Marike Henoch), tapusią misionieriaus Jono Kiliaus žmona, kuri spausdino savo įspūdžius iš misionieriavimo Mažosios Lietuvos laikraščiuose.

Netoliese, Pjauluose, gimė kunigas, misionierius, evangelikų liuteronų bažnyčios veikėjas Martynas Kybelka (1884−1945) – galimai Mikelio giminaitis. Kur buvo jo gimtieji namai, nėra žinoma.