Miesto kapinių koplyčia (dab. Klaipėdos visų Rusijos Šventųjų cerkvė)

Pirmosios miesto kapinės buvo prie bažnyčių, XVII a. ant bastiono prie Akmenų vartų, vėliau Naujo Sodo gatvėje. Dėl vietos stokos uždarytos kapinės buvo paverčiamos skverais, sporto aikštėmis arba net užstatomos statiniais. 1820 m. iš dabartinės Naujojo sodo gatvės miesto kapinės buvo perkeltos prie Liepų ir Trilapio gatvių. XIX a. II pusėje visų krikščioniškų konfesijų kapinės tapo miestiečių pasididžiavimu, buvo gražiai ir gausiai apželdintos, šeimų kapai papuošti meniškais antkapiais ir Klaipėdos kalvių nukaltomis tvorelėmis, visa kapinių teritorija aptverta medinių lentų tvora. 1938–1939 m. miesto kapinių pakraštyje, ties Liepų ir Trilapio gatvių sankryža pastatyta moderni, istorizmo bruožų turinti klinkerinių plytų kapinių koplyčia su neogotikiniu bokšteliu. Aukštas šlaitinis stogas ir siauri vertikalūs langai pabrėžia gotikai būdingą vertikalią ekspresiją. Pastatas iš trijų pusių supamas stogelio, paremto ritmiškai išdėstytomis kolonomis. Koplyčia buvo sujungta su kitais (kremavimui ir šarvojimui skirtais) pastatais, po koplyčios grindimis įrengtas pusrūsis – laikino šarvojimo vieta. Po karo, 1945 m., koplyčia buvo naudojama kaip grūdų sandėlis. 1947 m. koplyčia atiduota stačiatikiams, kurių bendruomenė po II Pasaulinio karo išaugo iki 1000 asmenų ir buvo pirmoji pokaryje oficialiai pripažinta religinė bendruomenė Klaipėdos mieste. Koplyčios bokštelis iš pradžių buvęs neogotikinio stiliaus pakeistas provoslavišku svogūniniu kupolu, iš uždarytos cerkvės Liepojoje atvežtas ikonostasas (puošni siena su įstatytomis ikonomis). 1954 m. pašventinta „Visų Rusijos Šventųjų“ ikona, buvusi miesto kapinių koplyčia oficialiai tapo Klaipėdos visų Rusijos Šventųjų stačiatikių cerkve.
Po Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos liuteronų bendruomenė buvo įregistruota tik 1955 m., tačiau maldos namų neturėjo. Leidimą Klaipėdoje laikyti pamaldas dalijantis maldos namais su stačiatikiais liuteronų bendruomenė gavo 1952 m. ir iki 1990 m. rinkdavosi melstis perstatytoje kapinių koplyčioje antroje dienos pusėje, po pravoslavų pamaldų. Klaipėdos liuteronai naujas patalpas, šalia buvusios Šv. Jono bažnyčios, gavo tik atgavus nepriklausomybę, 1990 m. Šiuo metu veikiančioje Klaipėdos stačiatikių visų Rusijos šventųjų cerkvėje 2004 m. buvo atnaujinta sienų tapyba, paauksuotas ikonostasas, pakeistas cerkvės kupolinis skliautas.
Valstybės saugomu nekilnojamojo kultūros paveldo objektu paskelbtas Kapinių koplyčios kompleksas, susidedantis iš iš trijų tarpusavyje sujungtų pastatų, kultūros vertybių registre įregistruotas 2004 m. lapkričio 18 dieną.

Parengta 2017 m.