Martišauskų namas, kuriame viešėdavo Šatrijos Ragana

ŠATRIJOS RAGANA (1877–1930) – tai rašytojos slapyvardis, kurį pasirinko Marija Pečkauskaitė – viena žymiausių lietuvių literatūros moterų kūrėjų, pedagogė, visuomenininkė ir kilnių krikščioniškų idėjų puoselėtoja. Ji gimė Medingėnuose, Rietavo apylinkėse, kilmingoje, tačiau nepasiturinčioje bajorų šeimoje. Vaikystėje gyveno Žemaitijoje – daugiausia Užventyje ir Šateikiuose, kur iš arti matė dvaro gyvenimą, valstiečių buitį ir socialinius skirtumus, kurie vėliau atsispindėjo jos kūryboje.

Marija augo lenkakalbėje šeimoje, bet anksti susidomėjo lietuvių kalba ir tautiniu atgimimu. Ji sąmoningai pasirinko rašyti lietuviškai ir taip prisidėti prie tautinio sąmoningumo stiprinimo. Mokėsi  Mintaujoje (dab. Jelgava, Latvijoje), vėliau studijavo Šveicarijoje, kur gilino žinias apie pedagogiką, filosofiją ir krikščioniškąją etiką. 1928 m. Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetas suteikė Marijai Pečkauskaitei Filosofijos garbės daktaro laipsnį.

Grįžusi į Lietuvą, Šatrijos Ragana apsigyveno Židikuose (netoli Mažeikių). Dirbo mokytoja, globojo vargšus, rūpinosi švietimu ir moraliniu žmonių ugdymu. Židikuose ji susipažino su iš Palangos kilusia Martišauskų gimine.

Šatrijos Ragana vasarodavo Martišauskų šeimos viloje Ramybės gatvėje, draugavo su seserimis Stefanija ir Terese Martišauskaitėmis. Nors pastato nebėra, jį tebeprimena senasis kaštonas, tebeaugantis toje vietoje. Taip pat žinoma, kad ji apsistodavo pusseserės Janinos Niemcinavičienės namuose, adresu S. Daukanto g. 3. Išlikusi rašytojos korespondencija liudija, kad vasaromis ji daug laiko praleisdavo pajūryje, kur rasdavo įkvėpimo kūrybai ir poilsiui.

Rašytojos ryšys su Palanga atsispindi ir jos kūryboje. 1920 m. leidinyje „Lietuvos senovės istorijos pasakos“ publikuota legenda apie Palangos vaidilutę Birutę ir kunigaikštį Kęstutį, kurioje sakmė apie Birutės kalną pateikiama poetiniu, romantišku stiliumi:

„[…] pastatė Palangoj ant kalno, ties vieta, kur rusėjo šventoji ugnis, gražius rūmus. Tuose rūmuose dažnai gyvendavo kunigaikštienė Birutė, klausydama mylimos jūros ošimo. Tas kalnas nuo jos vardo buvo pramintas Birutės kalnu, ir šiandien tebestūkso Palangoje.“

Taip pat išlikęs trumpas kūrinys, kuriame rašytoja vaizduoja Baltijos jūrą kaip simbolinį Lietuvos paveikslą – galingą, amžiną ir laisvės siekiantį:

„O, Baltija, ūžei tu iškilmingai, linksmai, kada Vytautas Didysis rymojo prie tavo kranto; į tavo galingas bangas žiūrėjo jisai ir svajojo. Ir matė jis savo Lietuvą tokią plačią, kaip tu, tokią galingą, kaip tu, tokią amžiną – kaip tu…“

Dar vienas Šatrijos Raganos kūrybos fragmentas, susijęs su Palanga, – XX a. pradžioje vykusių teatro pasirodymų aprašymas. Ji šmaikščiai perteikia spektaklio „Dumblynė“ (pagal Elzės Ožeškienės „Žemumas“) nuotaiką, pasitelkia žemaitiškus posakius ir gyvai apibūdina vietinių žemaičių išvaizdą bei charakterį. Rašytoja taip pat parodo jų santūrų, bet ironišką požiūrį į lenkų inteligentus, kurie tuo metu poilsiavo Palangos kurorte.

Nors Šatrijos Ragana dažniausiai siejama su Židikais ir Žemaitija, Palanga užėmė svarbią vietą jos gyvenime ir kūryboje. Čia ji ilsėdavosi, bendraudavo su artimais bičiuliais, o pajūrio gamta ir istoriniai motyvai atsispindi jos literatūriniuose tekstuose.

Parengta 2025 m.