Mačkų šeimos namas

Visi Miko Ir Marijos sūnūs vienaip ar kitaip susiję su tautiškumo, lietuvybės puoselėjimu. Tėvas Mikas Mačkus buvo siuvėjas ir Dievo žodžio sakytojas, namuose didžiausia vertybe laikė lietuvišką knygą ir laikraštį. Antroji žmona Marija (Marinkė, g. Dovilaitė), garsios Dovilų giminės atstovė, nešiojusi pavardę giminės, iš kurios kilo ir pats miestelio Dovilų pavadinimas. 2011 m. atidengta paminklinė lenta Erikui Mačkui, pirmajam Klaipėdos krašto lakūnui.

Erikas Mačkus − Lietuvos kariuomenės kūrėjas, savanoris, įstojęs į ją 1920 m. 1930 m. jam suteiktas Lietuvos Respublikos karo lakūno vardas. Penkiolikmetis savanoris tarnavo vokiečių kariuomenėje. 1930–1931 m. Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje karo atstovo (atašė) generalinio štabo pulkininko Kazio Škirpos sekretorius. Atšauktas į aviacijos dalinį, žuvo bandydamas vienvietį naikintuvą. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 10-mečio ir Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliais (1928 m.). Doviluose Eriko Mačkaus vardu pavadinta gatvė.

Martynas Maksas Mãčkus (1916−1999 m.), pedagogas, miškų ūkio inžinierius, lietuvybės Klaipėdos krašte puoselėtojas. Buvo skautas, dalyvavo „Aušros“ draugijos veikloje, daug keliavo po kraštą, padėjo rengti lietuviškas šventes ir kitus renginius. 1937 m., baigęs Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją, įstojo į karo mokyklą, kad atliktų karinę prievolę. 1939 m. kovą, naciams užgrobus Klaipėdos kraštą, pasirinko Lietuvos pilietybę (tapo optantu). Baigęs tiksliuosius mokslus, dėstė Vilniaus pedagoginiame institute ir Vilniaus inžineriniame statybos institute. Prisidėjo atkuriant Vilniaus evangelikų liuteronų parapiją (1989 m.). Žmona Adelė Žilpurytė-Mačkuvienė (1918–2000 m.), filologė. Abu palaidoti Kisinių kapinėse. Martyno Mačkaus vardu pavadinta gatvė Kisiniuose.

Valteris Mačkus (1914−1966 m.). XX a. pedagogas, lietuvybės Klaipėdos krašte puoselėtojas, mokytojas. Dalyvavo Klaipėdos „Aušros“ draugijos veikloje. Rinko tautosaką Klaipėdos apylinkėse ir ją skelbė periodinėje spaudoje. Užrašė padavimą apie Dovilų piliakalnį. Mokytojavo ir Žemaitijoje, nes buvo nacių persekiojamas. Vėliau dėstė Vilniaus universitete ir Vilniaus pedagoginiame institute. Laikinai ėjo šio instituto Vokiečių kalbos katedros docento pareigas, vėliau dėstė Vilniaus dailės institute vokiečių ir anglų kalbą. Išleido Lietuviškus–vokiškus pasikalbėjimus, rašė vadovėlį aukštosioms mokykloms „Vokiečių kalbos fonetika“ (nebaigtas), vadovavo mokytojų seminarams, skaitė paskaitas ir pranešimus mokytojų tobulinimosi kursuose. Išvertė į lietuvių kalbą „Instrukcijų seniūnams ir Įsruties valsčiaus nuostatus“ (1604 m.).

Jokūbas Frydrichas Mãčkus (1911−1995 m.), Lietuvos kariuomenės savanoris. Tarnavo Alytaus ulonų pulke, nuo 1933 m. pasienio policininkas Rambyno pasienio poste, 1939 m. Palangos pasienio užkardos vadas. 1945 m. spalį sovietų valdžios nuteistas 20 metų kalėti. Iš Vorkutos grįžo 1956 m. Prisidėjo atkuriant Vilniaus evangelikų liuteronų parapiją (1989 m.).

„Liepos“ draugijos 20-mečio proga Mačkaus sodyboje buvo pasodinta liepaitė. Ji buvo aplaužoma, bet vis atgydavo kaip ir draugija.