Palangos Lurdo grota

Pagal grafienės Antaninos Sofijos Tiškevičienės (1870–1951) norą, sutuoktinis Feliksas Vincentas Tiškevičius (1869–1932) Birutės kalno papėdės šiaurinėje pusėje užsakė įrengti grotą. XIX a.–XX a. pr. tokios grotos Europos didikų įkurtuose parkuose buvo gana populiarios. Palangiškės grotos projektą pagal Prancūzijos Lurdo grotos pavyzdį sukūrė prancūzų meistras Bonomas (Bonhomme). 1899–1900 m. Palangoje grota įrengta. Grotos aukštis – 8,8 m. Joje – viena vidinė erdvė, į kurią patenkama iš šiaurinės pusės.

Lietuvoje 1918 m. paskelbus Nepriklausomybę, išaugo Vytauto Didžiojo ir jo motinos kunigaikštienės Birutės kultas. Prie Palangos Lurdo grotos dažnai vykdavo religinės apeigos, įvairios iškilmės, tautinio judėjimo ir krikščioniškų organizacijų dalyvių organizuojami renginiai. 1921 m., prie grotos pažymėtas Palangos krašto atgavimas, 1930 m. Vytauto Didžiojo paveikslo pagerbimo iškilmės, 1938 m. šalia grotos buvo parodyta Vinco Mykolaičio-Putino misterija „Nuvainikuota vaidilutė“ (režisierius Liudas Gira).

Senieji palangiškiai pasakojo, kad Lurdo statybai akmenys atvežti iš Pryšmončių kaimo ir Kretingos, taip pat panaudoti iš jūros, prie tuometinio Palangos senojo tilto, ištraukti akmenys. Už kubinį sieksnį akmenų grafas mokėjo po 20 rublių.

Pirmoji Švč. Mergelės Marijos skulptūra galėjo būti atgabenta ir iš Tulūzoje veikusių Francua Dominiko Mona (François Dominique Monna) dirbtuvių, kuriose buvo gaminami ir statomi Palangos katalikų bažnyčios marmuriniai altoriai. Žmonės manė, kad skulptūra stebuklinga, tad prie jos meldėsi. Bet skulptūros greitai neliko. Spėjama, kad ji sudaužyta. Jos vietoje pastatyta kita Švč. Mergelės Marijos skulptūra, kurią sukūrė liaudies meistras Vladas Čižauskas (1888–1970).

1941 m. sovietams įsitvirtinus Lietuvoje, ant Palangos Birutės kalno buvo įrengtas Raudonosios armijos jūrų žvalgybos postas. Visas kalnas apjuostas aukšta medine tvora. Toks pat vaizdas buvo ir vokiečiams okupavus Lietuvą. 1944 m. grįžus sovietų armijai, ant Birutės kalno esanti koplytėlė apiplėšta. Išniekinta ir grotos nišoje stovėjusi Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Ją suvarpė kariškių kulkos. Bemaž dvejus metus Birutės kalnas ir jo papėdė nebuvo tvarkoma, tapo šiukšlynu. Po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia nutarė Palangoje įkurti sąjunginės reikšmės kurortą. Šiukšlyną išvalė, o katalikiškus simbolius panaikino. Sovietmečiu grotos niša buvo tuščia. Tuo laikotarpiu Birutės kalno papėdėje, prie grotos, organizuodavo poezijos skaitymo vakarus.

Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, modernistinę Švč. Mergelės Marijos akmeninę skulptūrą Palangai padovanojo akmentašys vienuolis Vilius Orvidas. Ji buvo įkelta į grotos nišą, tačiau čia ilgai neužsibuvo. 2000 m. ši įprastesnė vč. Mergelės Marijos skulptūra, pagal V. Čižausko sukurtos skulptūros pavyzdį atkurta Šiauliuose gyvenančio jo anūko. Meistras Raimondas Leparskas (gimė 1939 m.). Jis yra ir 2002 m. prie Palangos Lurdo grotos pastatytos šv. Bernadetos Subiru skulptūros autorius.

Palangos Lurdo grota – Palangos dvaro sodybos komplekso sudėtinė dalis. Ji 1997 m. įtraukta į kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – 23432).

Toliau keliaujame rytų kryptimi, aplankysime Mažąjį parterį.

Parengta 2017 m., atnaujinta 2025 m.