Liepų gatvė (Alexanderstrasse)

Viduramžiais rajonas tarp Danės ir dabartinės Simono Daukanto gatvės buvo vadinamas Krūmamiesčiu. Manoma, kad prieš kelis šimtus metų šiame rajone augo daug krūmų.

Aleksandro (Alexander) gatvė pradėjo kurtis XVII a. Iš pradžių čia kūrėsi sodininkai, gėlininkai, o kiek vėliau – pirkliai, pramonininkai, tarnautojai. Neretai tai būdavo atvykėliai iš Anglijos, kai kurie susigiminiavę su vietiniais vokiečiais. Tie turtuoliai namus, sandėlius turėdavo ir senamiestyje. O čia, ramioje vietoje, statėsi savo rezidencijas.

XIX a. pirmojoje pusėje – XX a. pradžioje Liepų gatvė tapo reprezentacinė. Čia gyvenantys turėjo laikytis tam tikrų taisyklių, pavyzdžiui, šaligatviais buvo draudžiama vežioti krovinius rogutėmis, vežimaičiais, netgi nešioti sunkius ryšulius ir lieti vandenį. O kai turčiai sužinojo, kad Liepų gatvę ketinama prailginti ir nutiestu tiltu per Danę ją sujungti su plentu, jie protestavo: kaip reikės gyventi, jei ankstyvą rytą Liepų gatve ims dardėti valstiečių vežimai…

Klaipėda neturėjo reprezentacinės aikštės. Kareivių paradai paprastai vykdavo turgavietėse. 1807 m. apsigyvenus karališkajai porai, Prūsijos armijos gvardiečiai marširuodavo po Liepų gatvės pradžioje veikusį žąsų turgų.

1896 m. Liepų gatvės pradžioje buvo pastatytas skulptoriaus R. Bėrvaldo paminklas karaliui Vilhelmui I (1861-1888), kurio vardas buvo populiarus, nes jam valdant Vokietija nugalėjo Prancūziją.

Pastačius paminklą Vilhelmui I, ši vieta pradėta vadinti Paminklo aikšte. Per valstybines šventes čia rinkdavosi cechų korporacijos, kitos visuomeninės organizacijos. Paminklas nuverstas 1923 m., o ketvirtajame dešimtmetyje atstatytas kitoje Liepų gatvės vietoje – dabartinės Donelaičio aikštės pakraštyje. Per Antrąjį pasaulinį karą paminklas dingo.

Liepų gatvės senieji pavadinimai: Alexsander, Adolf Hitler, Otto Boettcher (prailginta gatvės dalis), A. Smetonos alėja.