Laisvės alėja Plungėje

Laisvės alėja Plungėje Laisvės alėja Plungėje suprojektuota ir apsodinta dvigubomis liepų eilėmis dar XIX a. pradžioje. Carinės Rusijos okupacijos metais ji vadinosi Bulvaro gatve (Bulvarnaja ulica). Tai viena seniausių Plungės gatvių. Nuo pat savo atsiradimo ji atliko visą miestelį ir dvarą rišančią funkciją. Čia buvo pačios svarbiausios miestelio įstaigos: miesto valdyba, vaistinė, Plungės inteligentų pamėgti gaisrininkų namai, kuriuose 1905 m. buvo pirmą kartą suvaidintas spektaklis „Amerika pirtyje“. Pirmojo pasaulinio karo metais ši gatvė pakeitė pavadinimą į „Liepgasio“. 1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės 10-ies metų jubiliejui paminėti šioje gatvėje pastatytas Laisvės paminklas su užrašytais metais „1918–1928“, o gatvė pavadinta Laisvės alėja. Šioje alėjoje yra likusių senų pastatų, dar kunigaikščio M. Oginskio pastatydintų, kurių dauguma anksčiau priklausė Plungės žydams, o vėliau valdžios nusavinti. Tarpukario metais ši gatvė buvo viena iš pagrindinių, nes joje buvo įsikūrusios valdžios įstaigos: Plungės miesto taryba, gimnazija, policijos nuovada, gaisrinė, šaulių būstinė, „Šaulių klubo“ restoranas, vaistinė. Po Antrojo pasaulinio karo Laisvės paminklas nugriautas, o alėja pavadinta Žemaitės. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sugrąžintas Laisvės alėjos pavadinimas. 1992 m. atstatytas ir Laisvės paminklas.

Parengta 2015 m.