Kretingos šv. Vladimiro cerkvė

Šv. Vladimiro cerkvė stovėjo Kretingos turgavietės (dab. Rotušės a.) centre 1875-1927 metais.

Po 1863 m. sukilimo Kretingoje buvo dislokuota Rusijos pasienio sargybos brigada, gyveno kariškių šeimos. Šventiko Vladimiro Jurevičiaus rūpesčiu turgavietės viduryje (dabar Rotušės aikštės a. pietinė dalis), nugriautos rotušės vietoje 1875 m. iškilo Kretingos muitinės cerkvė, pavadinta kunigaikščio Vladimiro vardu.

Mūrinės cerkvės projektas patvirtintas 1870 m. Autorius – architektas Samoilovas. Pastatas buvęs tipinis, bizantinio stiliaus, plytų mūro, tinkuotas, 400 vietų. Virš stogo kilo penki kupolai (4 maži ir 1 didelis) bei varpinės bokštas su paauksuotais kryžiais. Varpinėje kabojo Valdajuje pirklio L. Usačiovo varpų liejykloje nulieti varpai, parvežti 1876 m.

1883 m. (išorę atnaujino Prūsijos pilietis Rudolfas Imeris) ir XX a. pr. cerkvė buvo remontuojama.

Cerkvę juosė viena eile susodinti įvairių rūšių lapuočiai medžiai, kuriuos supo 1879 m. Kauno pirklio Mortfejaus Rabinovičiaus pastatyta medinė tvora su plytų mūro kolonomis.

1915–1920 m. Kretingos šv. Vladimiro cerkvė buvo naudojama vokiečių kariuomenės reikalams. Cerkvė buvo apleista, pamaldos nebevyko, nes nebeliko stačiatikių bendruomenės. 1926 m. Vidaus reikalų ministerijos nutarimu cerkvės pastatas parduotas per viešas varžytines nukėlimui. Jos vietoje 1931 m. atidengtas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti. Nugriovus Kretingos cerkvę, stačiatikiams (1927 m. – 96 tikintieji) beliko mūrinė Šv. Eleuterijaus koplyčia Kretingos m. senosiose stačiatikų kapinėse. 1976 m. Kretingos filijinė cerkvė išregistruota.

2003 m. Kretingos muziejui atliekant archeologinius tyrimus, Rotušės a. pietinėje dalyje 0,85-1 m gylyje atkasti cerkvės pamatų – mūrytų iš plytų su pavieniais lauko rieduliais – fragmentai.

Parengė Jolanta Klietkutė, 2015

Šaltinis: Kretingos enciklopedija