Kretingos Lurdas

1933 m., minint 75-ąsias Švč. Mergelės Marijos (Pranciškonų ordino globėjos) apsireiškimo Lurde metines, Lurdo grotos – Prancūzijoje esančios šventos vietos – atitikmens steigimu Kretingoje rūpinosi broliai pranciškonai, ypač vienuolyno gvardijonas tėvas Augustinas Dirvelė, šiuo tikslu du kartus lankęsis Prancūzijos Lurde.

Vieta grotos statybai parinkta slėnyje šalia Pastauninko upelio. Kretingos Lurdo grotą, kitaip nei Prancūzijoje, sudaro ne uolos, bet lauko akmenys. Grota suformuota kalvos šlaite. Pranciškonai nugriovė seną iš akmenų mūrytą bravorą, ir jo akmenis panaudojo Lurdo statyboms.

Grotos angoje pastatytas balto marmuro altorius, prie kurio vėliau buvo aukojamos šv. Mišios. Prie angos – šaltinėlis, kiek toliau – upelis. Žmonės tikėjo, kad šis šaltinis, kaip ir tikrojo Lurdo, turi stebuklingų galių, nes teka prieš saulę – rytų pusėn (dažnai šis šaltinėlis painiojamas su Pastauninko upeliu). Aukštutinėje angoje, kuri sujungta su žemutine, pastatyta Švč. Mergelės Marijos statula. Kitoje žemutinės angos pusėje – klūpinčios šv. Bernadetos su žvake rankose, žiūrinčios į Švč. Mergelę, statula. Priešais grotą pranciškonai įrengė aikštelę, kurią pavadino Šventos Marijos aikšte.

1933 m. rugpjūčio 2 d. Kretingos Lurdą iškilmingai pašventino Telšių vyskupas Justinas Staugaitis. Iškilmės truko dvi dienas, dalyvavo apie 25 tūkst. maldininkų iš visos Lietuvos.

1941 m., į miestą įžengus vokiečiams, Lurdas tapo žydų kančių ir žudynių vieta.

1952 m. vietos komunistų ir valdžios nurodymu Lurdas išniekintas ir apleistas, grota iki pusės užpilta žemėmis.

1988 m. grota ir jos teritorija grąžinta katalikų bendruomenei. 1989 m. birželio 18 d. Lurdą iš naujo pašventino, šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Kretingos Lurdas – valstybės saugoma kultūros vertybė. Priklauso Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių kompleksui.

Kretingos Lurdas yra vienas įspūdingiausių Lietuvos Lurdų, tai ne tik miesto istorijos, religinės kultūros, architektūros paveldo, kraštovaizdžio dalis, bet ir vienas svarbiausių Kretingos simbolių.

Parengė Jolanta Klietkutė

Šaltinis: Kretingos krašto enciklopedija