Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia

Klaipėda, ko gero, yra vienintelis Lietuvos miestas, kurio senamiestyje nepamatysime nė vienos bažnyčios. Per karą nesugriautos bažnyčios, kaip ideologiškai nepriimtinos, buvo sunaikintos pokario metais, tačiau mieste daugėjant lietuvių katalikų 6-ajame dešimtmetyje imta prašyti leisti pasistatyti naujus maldos namus. Leidimas statyti bažnyčią buvo duotas 1956 metais. Dvasininkų Bronislovo Burneikio ir Liudviko Povilonio iniciatyva 1957 m. pagal architekto Juozo Baltrėno projektą pradėta statyti Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia. Aukos maldos namams statyti plaukė iš visos Lietuvos ir Amerikos lietuvių, juokauta, kad bobutės už kiaušinius gautais pinigais juos pastatys. Patys tikintieji be atlygio krovė plytas, cementą, geležį net naktimis, savo rankomis kasė tranšėjas pamatams, mūrijo sienas, darė apdailą. Per 3 metus buvo pastatyta 63 metrų ilgio ir 25 metrų pločio trinavė bazilika su 70 metrų aukščio bokštu, kurioje tilpo 3 tūkst. žmonių. Pastato priekį iš lauko puošė beveik 3 metrų aukščio Marijos Taikos Karalienės statula, altoriai buvo padaryti iš marmuro plokščių, o pagrindinę Taikos Karalienės freską sukūrė dailininkas, profesorius Antanas Kmieliauskas. 1960 m. numatytas bažnyčios atidarymas taip ir neįvyko. Bažnyčios statytojai buvo apkaltinti kyšininkavimu, spekuliavimu statybinėmis medžiagomis bei valiuta, valstybinių lėšų grobstymu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir nuteisti jiems paskiriant įkalinimo bausmes. To meto Lietuvoje savo masteliu bei reikšme unikalus religinės paskirties pastatas neilgai trukus iš tikinčiųjų buvo nusisavintas. Nugriovus bokštą, sunaikinus visą religinę simboliką ir pritaikius bažnyčios patalpas filharmonijos reikmėms čia įsikūrė LTSR filharmonijos filialas. Po ilgų prašymų tikintiesiems bažnyčios pastatas grąžintas tik 1988 metais. Pusę milijono rublių atstatymui skyrė valstybė. Vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys sakė: „Už padarytas klaidas reikia mokėti.“ Atstatytas beveik 50 m į viršų lieknėjantis bokštas, primenantis medines Lietuvos bažnyčių varpines, nulietas 3 tonų varpas. Dailininkas A. Kmieliauskas iš naujo nutapė Marijos Taikos Karalienės freską, o fone pavaizdavo tautos istorijos fragmentus: trėmimus, partizanų pasipriešinimo, Kryžių kalno ir rūpintojėlio, pietos scenas. Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, trinavė. Gana santūrūs bažnyčios fasadai dekoruoti rusvu granitiniu tinku, paįvairinti derinant horizontalių cokolinės dalies tinko juostų bei trikampiais užsibaigiančių langų vertikalių ritmiką. Šventoriuje palaidotas bažnyčios statytojas monsinjoras B. Burneikis.

Parengta 2020 m.