Klaipėdos skulptūrų parkas

Klaipėdos skulptūrų parkas centrinėje miesto dalyje įkurtas 1977 m. Šioje vietoje dar prieš 40 metų buvo apleistos kapinės. Jose, įvairių šaltinių teigimu, galėjo būti palaidota apie 40 tūkst. senosios Klaipėdos gyventojų, tarp jų ir įžymių Mažosios Lietuvos veikėjų. Karo ir pokario metais Klaipėdai netekus absoliučios daugumos savo gyventojų vokiečių, o miestą užėmus sovietams, buvo naikinama viskas, kas vokiška. Senieji antkapiniai paminklai su vokiškais užrašais būdavo nuverčiami, kapinės buvo plėšiamos ir niokojamos, tvorelės ar plokštės pakartotinai naudojamos statybose. Galiausiai kapinės virto apleistu šabakštynu. 1975 m. sovietų valdžios sprendimu buvo nutarta kapines panaikinti, o jų vietoje įkurti parką.

Klaipėdos skulptūrų parke eksponuojama 116 įvairios tematikos skulptūrų, kurias skulptorių simpoziumų Smiltynėje metu (1977–1991 m.) kūrė 61 skulptoriai. Skulptorių simpoziumai vykdavo vasarą ir buvo reikšmingiausia to meto kultūrinė iniciatyva ne tik mieste, bet ir visoje šalyje. 1986 m. Klaipėdos skulptūrų parkas buvo paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu. Kiekviena parke esanti skulptūra pasakoja savo istoriją, turi tam tikrą reikšmę, prasmę ar mintį.

2023 metais po renovacijos Klaipėdos skulptūrų parkas vėl atvėrė vartus lankytojams.  Beveik 10 ha teritoriją užimančiame Skulptūrų parke demontuota senoji infrastruktūra, sutvarkyti pėsčiųjų takai, įrengtas naujas apšvietimas, laistymo sistema, vaizdo stebėjimo kameros, atlikti apželdinimo darbai, atnaujinta mažoji architektūra. Suremontuotas gynybinis šancas, atkurti simboliniai istoriniai vartai prie K. Donelaičio ir Liepų g., sutvarkyta mecenatų Gerlachų šeimos kapavietė, taip pat – paminklo mecenatui L. J. Vyneriui aplinka. Į pirminę vietą grąžintos miesto istorijai svarbios Berbomų šeimos kapavietės akmeninės plokštės. Pagerbti čia palaidoti po Prancūzijos–Prūsijos karo (1870–1871 m.) žuvę prancūzų belaisviai, Vokietijos kariai, žuvę Pirmojo pasaulinio karo metu, Lietuvos kariai, žuvę tarpukaryje, prancūzų, lenkų ir belgų belaisviai, žuvę Antrojo pasaulinio karo metu, – jų atminimui Skulptūrų parke pastatyti kryžiai. Parko dalyje arčiau Trilapio g. įrengta istorinės atminties vieta – memorialas.

Parengta 2015 m., redaguota 2024 m.