Klaipėdos rotušė

Klaipėdos rotušė šiame pastate Danės g. 17 (buv. Luisenstrasse 4) įsikūrė 1846 metais.

1254 m. Klaipėdai buvo suteikta savivalda, tačiau ilgus amžius miestas neįstengė pasistatyti rotušės.

XVI a., kai Klaipėda išgyveno pirmąjį ekonominį pakilimą, magistratas prašė vyriausybės leisti pasistatydinti mūrinę rotušę. Rotušė buvo pastatyta prie magistralinių Turgaus ir Tiltų gatvių sankryžos, bet vėliau, manoma, XVII a. antroje pusėje sudegė.

Sunki finansinė padėtis kiek pagerėjo XIX a. antrojoje pusėje, kai turtingi pirkliai užrašė miestui nemažas pinigų sumas. 1845 m. birželio 26 d. už 13 000 talerių miesto magistratas nupirko gyvenamąjį namą, kuris priklausė danų konsului Klaipėdoje, garsiam pirkliui Lorkui (Lorck), vėliau atiteko jo žentui Fr. Konsentijui (Consentius). 1846 m. čia įsikūrė rotušė.

Tai buvo istorinis namas. Karo su Napoleonu metu 1807–1808 m. šiame name gyveno ir rezidavo Prūsijos karalius Friedrichas Vilhelmas III su karaliene Luize. Čia buvo parengti dokumentai: Spalio ediktas, skelbiantis apie baudžiavos panaikinimą, Miesto nuostatai ir kt. Čia parašyta nemažai karalienės Luizės laiškų, kuriuos išleido buvusios Luizės gimnazijos direktorius dr. Eduardas Kiuzelis (Küsel).

Pastatas buvo dviejų aukštų, papuoštas lipdiniais. Kadangi per didįjį 1854 m. gaisrą sudegė visi miesto laikrodžiai, buvo manoma laikrodį įtaisyti virš rotušės, bet dėl lėšų stokos atsisakyta. Vietoj rotušės laikrodis buvo įkeltas į netoliese pastatytos gaisrinės bokštą. Per 1854 m. gaisrą išlikęs Lorko pastatas 1875–1877 m. buvo rekonstruotas, perstatytas neorenesanso stiliumi, o fasadas pasipuošė heraldikos ženklais, simboliais: Klaipėdos herbu, prūsiškaisiais ereliais, o virš pirmojo aukšto langų – kaukėmis. Išorės rekonstrukcijos projektą paruošė vietinis architektas, statybos patarėjas Kornelijus (Cornelius). Rotušės interjeras rekonstruotas pagal Klaipėdos apskrities architekto Mejerio (Meyer) projektą.

Šiame pastate veikė Klaipėdos krašto seimelis (vok. Landtag). Pagal Klaipėdos konvenciją – Klaipėdos krašto gyventojų trejų metų kadencijai rinktas vietinių įstatymų leidimo organas. Seimelio kompetencijai priklausė civilinių, baudžiamųjų, žemės ūkio, miškų, prekybos įstatymų leidyba, tikybos, švietimo, sveikatos apsaugos reikalai, socialinė apsauga ir darbo santykiai, teismų organizacija, krašto viešieji finansai bei turtai, mažumų apsauga ir kt.

Po Antrojo pasaulinio karo pastatas buvo paverstas bendrabučiu. Vėliau čia įsikūrė Klaipėdos miesto statybos trestas. 1978 m. pagal Petro Lapės projektą buvo atlikta pastato rekonstrukcija, Po 1990 m. patalpos buvo perduotos naujai įkurtam Klaipėdos universitetui, kuris čia įkurdino rektoratą ir kai kuriuos padalinius. 1994 m. pabaigoje Lietuvoje įstatymu suformavus dešimt apskričių buvusiame magistrato pastate įsikūrė Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Po apskričių administracijų likvidacijos čia 2011 m. įsikūrė Klaipėdos miesto savivaldybė.

Parengta 2014 m., redaguota 2024 m.