Klaipėdos radijo stoties pastatas

Radijas sparčiai ėmė vystytis XX a. trečiajame dešimtmetyje – šis procesas neaplenkė ir Lietuvos. Kauno ir Vilniaus radijo stotys kariniams tikslams buvo pastatytos gerokai anksčiau, o pirmoji klausytojams skirta programa eteryje nuskambėjo 1926 m. birželio 12 d. Kauno radiją išgirdo Rygos, Tartu, Peterburgo, Leipcigo, Hamburgo, Briuselio gyventojai, lietuviškas žodis skambėjo net už Atlanto – Klivlende, Čikagoje, Kalifornijoje. Tuo metu Kauno radijo stotis buvo viena galingiausių Europoje. Metams bėgant technika labai tobulėjo, tačiau dėl investicijų stokos radijo stoties veikimo laukas gerokai susiaurėjo. Tai buvo viena iš priežasčių, paskatinusių statyti radijo stotį Klaipėdoje, tačiau ilgą laiką tam trūko lėšų.

Klaipėdos radiofono statybai finansavimas buvo skirtas 1935 m. Radijo stoties pastatymu rūpintis pavesta Pašto valdybai. Nuspręsta radijo stotį įrengti netoli Klaipėdos, Jakų dvare, priklausiusiame Žemės ūkio bankui. Projektą sukūrė inžinierius Klaudijus Duž-Dušauskas. Radijo siųstuvą ir kitą įrangą pagamino bei sumontavo Latvijos valstybinis elektronikos fabrikas (VEF). Antenų stiebus pastatė Pašto valdyba. Radijo stoties mikrofonas ir studija buvo įrengti Klaipėdos pašto rūmuose. Stoties įrengimo darbai buvo baigti 1936 m., o Klaipėdos radiofono transliacijos oficialiai pradėtos gegužės 28 d. Pastatymas ir įrengimas kainavo daugiau nei 0,5 mln. litų.

Stoties atidarymo ceremonija vyko 1936 m. rugsėjo 14 d. Jakuose, ant pastato stogo. Stotį pašventino Klaipėdos katalikų parapijos klebonas kunigas Daniliauskas, evangelikų pamaldas laikė profesorius Gaigalaitis, o stotį atidarė susisiekimo viceministras inžinierius J. Jankevičius.

Radijo stoties viršininku 1936 m. paskirtas inžinierius elektrotechnikas Stasys Blinstrubas. Radijo studijos Klaipėdos centriniame pašte Programų skyriaus vedėju paskirtas Antanas Gustaitis, kuris ilgą laiką rengė programas vienas. Vėliau vokiečių kalba informaciją pradėjo skaityti vietinis pedagogas Povilas Lokys, o nuo gruodžio 1 dienos pranešėju pradėjo dirbti poetas Henrikas Radauskas. Nuo 1938 m. gegužės 1 d. iki Klaipėdos okupacijos radiofono studijoje dirbo aktorius ir režisierius Juozas Grybauskas.

Klaipėdos radiofono programa buvo gana trumpa. Radijo laidų daugiau būta politinių ir religinių nei kultūrinių. Nemažą dalį programos sudarė laidos vokiečių kalba. Beveik du trečdalius eterio užėmė Kauno radiofono programų retransliacijos.

Po 1939 m. radijo stotis buvo perduota bendrovei „Reichsrundfunkgesellschaft“. Ji retransliavo Karaliaučiaus radijo programą, o nuo 1940 m. – ir Vokietijos radijo privalomąją „vieningą programą“. 1944 m. rugpjūtį, vokiečiams išmontavus ir išsivežus siųstuvą bei anteną į Vokietiją, stotis buvo uždaryta. Dabar (2025 m.) istoriniame Jakų radijo stoties pastate, bendruomenės iniciatyva, įkurta radijo ir ryšio technikos parodinė erdvė.

Parengta 2025 m.