Klaipėdos pilis ir piliavietė

Klaipėdos pilis (vok. Memelburg) – svarbiausia istorinė miesto dalis, vieta, nuo kurios prasidėjo Klaipėdos miesto statybos. 1252 m. strategiškai svarbioje kuršių žemės vietoje – Dangės žiočių kairiajame krante, netoli Klaipėdos sąsiaurio, jungiančio Kuršių marias su Baltijos jūra, buvo pastatyta pirmoji medinė pilis. 1253–1254 m. medinę pilį pakeitė pastatyta mūrinė pilis. Pilį saugojo vandens pripildyti grioviai, ties vartais buvo įrengtas tiltas ir pylimai. Pilies kieme buvo pastatyta mūrinių ir medinių pastatų, ėmė kurtis miestas. Tačiau pilį nuolat puolė ir griovė žemaičiai, skalviai, sembai ir lietuviai.

1525 m. susikūrus Prūsijos kunigaikštystei pilis buvo iš pagrindų perstatyta. Ji tapo uždaro netaisyklingo kvadrato plano su išpjova vartams pietvakarių dalyje. Vartus saugojo du apvalūs bokštai korpusų kampuose, kiti trys stovėjo šiaurės vakarų, šiaurės rytų ir pietryčių kampuose. Vėliau pilis buvo dar ne kartą tvirtinta, tobulinta jos gynybinė sistema. 1670 m. ant Princo Karlo bastiono pastatytas dviejų fligelių Komendanto namas. Manoma, kad paskutiniai gynybinių įrenginių patobulinimai galėjo būti atlikti XVII ir XVIII a. sandūroje.

1757 m. per Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis neteko strateginės reikšmės, buvo apleista ir pradėjo nykti. 1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. Pilies įtvirtinimai ir pastatai buvo pardavinėjami ir griaunami. Miestiečiai griovė pilies pastatus ir panaudojo juos savo namų statybai. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai. 1920–1921 m. buvo užpilta dalis apsauginio griovio ir nukasti du pietiniai bastionai, taip beveik 600 metų stovėjusi pilis buvo sugriauta, o jos teritorija tapo miesto dalimi. Nuo 1975 m. piliavietės teritorijoje buvo vykdomi archeologiniai tyrinėjimai. 1945–2009 m. šioje teritorijoje buvo įsikūrusi Klaipėdos laivų remonto įmonė.

2002 m. restauruotoje Princo Frydricho poternoje įkurtas Mažosios Lietuvos muziejaus filialas Pilies muziejus. 2006 m. atidarytas Pilies muziejaus ekspozicijos tęsinys restauruotose princo Karlo bastiono poternose ir kazematuose. Skliautuotose raudonų plytų mūro patalpose galima susipažinti su XIII–XX a. vid. Klaipėdos miesto ir pilies raida. Išlikę požeminiai pilies raudonų plytų mūrai yra seniausi visame mieste.

2014 m. Klaipėdos piliavietėje atlikus išsamius archeologinius kasinėjimus išsikeltas tikslas atkurti visą renesansinio stiliaus pilį su ją supusiais bastionais ir gynybinėmis fosomis, pirmiausia atkuriant didįjį pilies bokštą. 2015 m. Klaipėdos piliavietės teritorijoje buvo pradėti vykdyti atstatymo darbai.

2018 m. pradžioje buvo atkurta rytinė kurtina, kurioje įrengta II pasaulinio karo laikų ekspozicija. 2019 m. buvo atkurta šiaurinė kurtina, kurioje įrengta moderni muziejinė erdvė. Šiaurinės kurtinos atstatymo projekto vertė – 4,8 mln. eurų, lėšos skirtos iš savivaldybės biudžeto. Įgyvendinant Klaipėdos piliavietės atgaivinimo projektą iš dalies taip pat buvo atkurtas gynybinis pilies griovys, rekonstruotas buvęs dažų sandėlis. Šiose erdvėse veikia Pilies muziejus, konferencijų centras bei Antrojo pasaulinio karo ekspozicija „Muziejus 39/45“.

2020 m. pavasarį pateiktas projektas ir pilies bokšto atkūrimo darbus. Po atstatymo pilies bokštas taptų miestiečių ir uostamiesčio svečių magnetu. Planuojama, kad jo viduje būtų galima rengti edukacinius užsiėmimus, renginius, demonstruoti turimą pilies ekspoziciją. Bokšto viršuje apie 30 m aukštyje įrengti apžvalgos aikštelę.

Parengė Justina Smaliukaitė, 2015 m. Papildyta 2021 m.