Klaipėdos Laukininkų bažnyčia

XVI-XVII a. Klaipėdos miesto salos rytiniame pakraštyje, tarp dviejų Dangės upės atšakų, buvo įsikūręs religinis centras, kur buvo pastatytos pirmosios Klaipėdos miesto bažnyčios: Šv. Jono, skirta miestelėnams vokiečiams ir Šv. Mikalojaus, skirta miesto apylinkių gyventojams. Šv. Mikalojaus bažnyčia stovėjo dabartinės Dangės kairiajame krante. Pamaldos laikytos lotynų kalba, o pamokslai sakyti vokiškai. Į vietinių žmonių kalbą juos vertė specialus vertėjas „tulkas“. Reformacijos įtakoje pamaldos imtos laikyti ir lietuvių kalba. Iki 1557 m. lietuviškai pamaldas laikė kunigas iš Didžiosios Lietuvos Mikalojus Blotnas (Nicolaus Blothno), po jo Jahanas Svultetus (Johannes Svultetus), Lazaras Sengstockas (Lazarus Sengstock). Iki XVII a. abi Klaipėdos liuteronų bendruomenės veikė išvien. 1620 m. lietuvininkų parapija tapo savarankišku vienetu, prie jos įkurta bažnytinė mokykla, kurioje 1671-1680 m. mokytojavo garsaus Klaipėdoje gimusio poeto Simono Dacho (1605-1659 m.) sūnėnas Valentinas Dachas.
Ruošiantis karui su Švedija ir 1627-1629 m. miestą pradėjus juosti olandiško tipo gynybiniais bastionais, lietuvių bažnyčią nuspręsta griauti ir perkelti į kitą vietą. Procesas užtruko kelis dešimtmečius. Nuo XVII a. septintojo dešimtmečio lietuvininkų parapija melstis rinkdavosi specialiai pritaikytuose užeigos namuose Vitės priemiestyje. Naujosios bažnyčios vieta buvo parinkta Odų gatvelės priemiestyje. Sklypai prie centrinės gatvės buvo nupirkti iš burmistro G. J. Frydrichseno (G. J. Friedrichsen). Nauja lietuvių bendruomenės mūrinė trinavė halinė bažnyčia pastatyta 1687 m. šiaurinėje Akmens Pylimo gatvės pusėje, priešais evangelikų reformatų bažnyčią. Bažnyčia buvo kukli, be apsidės, be bokšto, tačiau nemaža: 42 m ilgio, 23,2 m pločio ir 9,4 m aukščio, ją puošė pusiau apskriti arkiniai langai. 1686-1696 m. pirmasis dvasininkas šioje bažnyčioje buvo Johanas Lėmanas (Johann Lehmann), vėliau jo darbą tęsė sūnus ir vaikaičiai. J. Lėmanas tikrino D. Kleino parengtos pirmosios lietuvių kalbos gramatikos “Gramatica Litvanica” rankraštį, o jo anūkui buvo patikėta įvertinti visai Mažajai Lietuvai skirtą Mažąjį katekizmą. Šioje bažnyčioje dirbo ir kiti lietuvių raštijai nusipelnę kunigai: M. Pretorijus (M. Pretorius) (1661-1664), D. Liuneburgas (D. Lüneburg) (1726-1743), K. R. Jakobis (C. R. Jacobi) (1860-1881), J. Pipiras (1887-1912) ir kt. Klaipėdos lietuvininkų parapija buvo gausi: 1848 m. jai priklausė 15 600, 1878 – 16 000 žmonių. Dėl didelio tikinčiųjų skaičiaus nuo 1709 m. čia dirbo du, o nuo 1860 m. trys kunigai. 1852 m. įsakyta lietuvininkų bažnyčioje laikyti ir vokiškas pamaldas. Dėl šios priežasties nuo 1858 m. bažnyčia imta vadinti “Laukininkų bažnyčia” (Landkirche), keliais dešimtmečiais vėliau – “Žemininkų bažnyčia”, o galiausiai Jokūbo (ar Šv. Jokūbo) bažnyčia.
1854 m. bažnyčia sudegė didžiojo Klaipėdos miesto gaisro metu. Atstatyta 1856 m. pagal garsaus vokiečių architekto F. A. Štiulerio (F. A. Stüler) projektą. Atstatant bažnyčios planas ir eksterjeras nedaug pasikeitė, ji išliko trinavė, bebokštė, tačiau tapo puošnesnė – Tiltų g. pusėje suprojektuotas frontonas su lizenomis ir smailiais neogotikiniais bokšteliais. Atnaujintas bažnyčios vidus: altorius, sakykla, krikšto patalpa. Šoninės navos atskirtos arkadomis, jas perdengus suformuotas balkonas, kurio gale sumontuoti dideli – 40-ties registrų vargonai. Interjerą papuošė nuo lubų nuleisti šviestuvai, ornamentuotos sienų plokštumos.
II-ojo pasaulinio karo metu bažnyčia apgriauta, stogo viduryje žiojėjo didelė skylė, nepaisant to 1946 m. vasarą joje vėl laikytos pamaldos, tačiau netrukus tai daryti uždrausta. 1959 m. SSRS kariuomenės dalinys pastatą galutinai nugriovė. Bažnyčios vietoje pastatytas restoranas “Neptūnas“.
1947 m. pamaldos atnaujintos privačiame Klaipėdos žvejo Jono Kaitinio name, Šešupės g. 2., pamaldas laikė sakytojas Adomas Kybelka. Pamaldas laikyti atvykdavo kunigai M. Preikšaitis, J. Kalvanas, J. Gavėnis. Sovietmečiu Klaipėdos liuteronų bendruomenė įregistruota tik 1955 m. nuo tada iki 1990 m. liuteronų bendruomenė rinkdavosi melstis perstatytoje kapinių koplyčioje antroje dienos pusėje, po pravoslavų pamaldų. Tik atgavus nepriklausomybę Klaipėdos liuteronai gavo iki karo miestiečių parapijai priklausiusias patalpas (Pylimo g. 2) šalia buvusios Šv. Jono bažnyčios. Šiuo metu Klaipėdos liuteronų bažnyčioje kunigauja Reinholdas Moras.

Parengta 2017 m.