Kisinių evengelikų liuteronų kapinės

Kisinių evengelikų liuteronų kapinės. Tai vienos gražiausių, geriausiai išsilaikiusių ir tvarkomų evangelikų liuteronų kapinių ne tik Klaipėdos rajone, bet ir visame Klaipėdos krašte.

Jose yra palaidota nemažai asmenų, susijusių su lietuvybės ir lietuvių kalbos puoselėjimu. Vienas ryškiausių − lietuviško reportažo, žurnalistikos pradininkas, sakytojas jurkūniškis, Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, mokytojas Johanas Ferdinandas Kelkis (Johann Ferdinand Kelch) (1801−1877), paskutinius 10 metų praleidęs Kisinuose dukters šeimoje (Dėringių ūkyje). Sodybos, esančios visai šalia kapinių (Stučių g. 29), nebėra, tačiau tebėra Kelkį menantis klevas.

J. F. Kelkis buvo kunigas ir novatoriškas kūrėjas, pirmasis iš liuteronų kunigų nuo giesmių knygų ir kitų religinių raštų vertimų pasukęs prie publicistikos ir grožinės kūrybos (parašė satyrą „Viernas Kretingos žmogus“ ir poemą „Lietuvininkai“), taip pat nuoseklus kovotojas už lietuvių kalbos teises, pats, būdamas vokietis, sulietuvėjęs. Redaguodamas periodinį leidinį „Nusidavimai apie ewangelios prasiplatinimą tarp žydų ir pagonų“, pirmiausia rūpinosi taisyklinga leidinio kalba ir rašyba, aiškino vietovardžių tarimą ir kai kurias sąvokas, rūpinosi kalbos vaizdingumu.

Po 1873 m., kai Prūsijoje įstatymu visose mažumų mokyklose įvesta vokiečių kalba, J. F. Kelkis buvo pirmasis, suorganizavęs peticiją kaizeriui. 1851–1867 ėjęs precentoriaus pareigas Kretingalėje, įsteigė parengiamuosius kursus stojantiesiems į mokytojų seminariją.

Netoli J. F. Kelkio kapo yra ir vokiečių rašytojo Botho Heinricho von Kaizerlingo (Botho Heinrich von Keyserlingk) kapas. Šis kūrėjas 1936 m. parašė romaną „Monte, der Rebell. Aufstand in Preußen um 1260“ („Sukilėlis Montė. Sukilimas Prūsijoje 1260“), į lietuvių kalbą išversta 1937 m. Kai kuriuos Kaizerlingo romano motyvus pakartojo rašytojas Juozas Grušas dramoje „Herkus Mantas“ (1957).

Čia pat ir Mačkų giminės kapavietė. Keturi iš šešių Mačkų šeimos sūnų – Erikas, Martynas Maksas, Valteris ir Jokūbas Frydrichas – vienaip ar kitaip susiję su lietuvybės puoselėjimu Klaipėdos krašte. Kisinių kapinėse palaidotas Miko Mačkaus ir Marinkės sūnus Martynas su žmona Adele Žilpuryte-Mačkuviene.

Kisinių kapinėse taip pat palaidotas 1831 m. sukilimo vadas Antanas Gelgaudas, ant kurio kapo paminklo yra įrašas lietuvių ir lenkų kalbomis.

Kapinių paminklai svarbūs vietovių, giminių, šeimų, karšto ekonominio, socialinio, kalbinės, kultūrinės raidos pažinimui. Įrašuose galime atsekti, kaip nyksta lietuvių kalba, nes požiūris į lietuvių kalbą Prūsijos, o vėliau Vokietijos imperijoje keitėsi nuo tolerantiško iki atmestinio. Iš Kisinių kapinių išlikusių įrašų galima nustatyti tam tikro laikotarpio gyventojų tautinę priklausomybę, tarmines ypatybes, konfesiją – liuteronų kapinėse daug ištraukų iš religinių giesmių. Taip pat − kokios pavardžių formos vartojamos – moteriškos pavardės tokios pat kaip vyrų. Būdavo populiaru užrašyti, kuo žmogus užsiėmė gyvenime, − ypač jei turėjo garbingesnę profesiją – mokytojo, gydytojo, girininko ar surinkimininko, sakytojo. Yra suvokietintos rašybos, tačiau yra ir sulietuvintų vokiškų pavardžių. Sulietuvinta Kelkio pavardės forma ant kapo užrašyta Kelch. Užrašuose vartojami vertiniai iš vokiečių kalbos, pavyzdžiui, „Ilsis Dievieje arba dievyje“ – iš vokiečių „Ruhen in Gott“, arba moters pavardė nurodoma pagal vyrą, tačiau įprasta rašyti, kad gimusi buvo su tokia pavarde – vėlgi atitinkamai vokiška, suvokietinta arba lietuviška. Užrašas gali būti lietuviškas, tačiau kai kas užrašyta vokiškai – mėnesių pavadinimai arba pačios pavardės. Gali būti vienoje pusėje lietuviškai (ar pusiau lietuviškai užrašyta pavardė, žodis gimęs ar gimusi, o kitoje pusėje – vokiškai giesmės ištrauka ar pan.) Taigi įrašuose matome dvikalbystę ir ant lietuvininkų kapų.

Plačiau apie liuteroniškas kapines Klaipėdos krašte doc. dr. Silvos Pocytės pasakojimas https://www.youtube.com/watch?v=QCOh_Fvigcg

Apie liuteroniškų kapinių paminklinių įrašų ypatybes doc. dr. Astos Balčiūnienės pasakojimas „Įrašai ir epitafijos“; Dovilų seniūnijos senųjų kapinių paminkliniai įrašai https://www.youtube.com/watch?v=GsnkN4mlefg