Kareivinių kompleksas

Koordinatės: 55.724881 21.123452

Objekto adresas: Herkaus Manto gatvė 84, Klaipėda, Lietuva

Savivaldybė: Klaipėda

Klaipėdos miestas-tvirtovė (buvęs Mėmelis) jau nuo XVII a. pr. turėjo nuolatinę kariuomenės įgulą. Iš pradžių ji telkėsi pilyje, vėliau karių apgyvendinimu privalėjo pasirūpinti miestiečiai. Tuo tikslu 1904 m. pradėtos statyti naujosios raudonų plytų kareivinės.

Kareivinių ansamblį sudaro šeši neogotikinio stiliaus raudonų plytų 2–4 aukštų su mansarda pastatai, kurių fasadai papuošti laiptuotais frontonais ir smailėjančiomis nišomis. Tinkuotos nišos ir šviesaus tinko juostos kontrastuoja su raudonų sienų mūrais ir primena fachverkinę architektūrą. Fasadus puošia virš pastogės išsikišę frontonėliai su arkatūriniais elementais. Langus paryškina apvadai, o pastatų kampus – lizenos, optiškai pastatus žemina karnizai.

Raudonos plytos (vok. Backstein) kareivinių komplekso statybai buvo gaminamos vienoje plytinėje Klaipėdos Joniškės priemiestyje, o Malūnų tvenkiniai atsirado toje vietoje kasant molį. Plytų gaminimo procesas prasideda nuo molio paruošimo, molis persijojamas, pertarkuojamas, kad jame neliktų kalkakmenio ir plytos nesproginėtų. Tuomet plytos išdegamos, degama 1–3 dienas 9000 laipsnių temperatūroje. Išdegtos plytos būdavo džiovinamos, vėdinamos, žiemą sudedamos ant žemės ir per jas važiuodavo plytų prikrautas vežimas – taip tikrintas jų patvarumas.

Majolikinėmis tamsiai žalio atspalvio plytelėmis dekoruoti cokoliai ir palangės ne tik suteikia pastatams puošnumo, bet ir apsaugo, kad į statinio vidų neįsiskverbtų lietus. Po pastatais įrengti pusrūsiai nuo drėgmės apsaugoti klinkerinėmis plytomis ir ties pusrūsio langais įrengtais alsuokliais. Tvoros bokštelių kepurės iš švediško smiltainio, o dekoratyviniai geležies elementai – grotelės ir tvorelės – išlieti iš švediškos 95 proc. grynumo geležies rūdos. Autentiškuose pastatuose išliko daug originalių elementų: plytelių, turėklų, apvadų, durų staktų, daug kur išsaugotas ar atkurtas buvęs išplanavimas. Statant kareivines įrengtos lengvos perdangos, kad sprogimo atveju nenukentėtų žmonės, tačiau išorinėse sienose vis dar galima rasti kulkų žymių, menančių čia vykusius karinius veiksmus.

Du didžiausi statiniai buvo skirti kareiviams gyventi, o vieno aukšto pastate su bokšteliu buvo virtuvė, puskarininkių ir kareivių valgyklos. Pastate su stikliniu stogu – dabartiniame universiteto Finansų departamente ir Evangeliškosios teologijos centre – buvo įsikūręs štabas ir daboklė, arba areštinė, kurioje buvo laikomi nusikaltę kariškiai. Palei Herkaus Manto gatvę pastatytuose korpusuose taip pat gyveno puskarininkiai ir leitenantai, vienu metu ten taip pat veikė karininkų klubas. Pastate, kuriame šiandien įsikūrusi svarbiausia universiteto valdžia – Senatas ir Taryba, taip pat biblioteka, anksčiau buvo arklidės ir sandėlis. Plačios pirmojo aukšto durys mena anksčiau čia buvusį garažą, kuriame buvo saugoma pulko vado karieta, vėliau automobilis, o antrame aukšte ir palėpėse buvo laikomos mobilizacinės atsargos bei amunicija.

Dabartinės aikštės vietoje buvo kareivių pratybų kiemas, aplink jį stovėjo įvairios paskirties ūkinių statinių, taip pat ginklų sandėliai. Po aikšte buvo įrengti vandens rezervuarai, kuriems vanduo imamas iš šalimais tekėjusio Svijanės upelio.

Kareivinių komplekso statybą Prūsijos karo ministerijos iniciatyva miestas pradėjo 1904 m., bet dėl statybininkų streiko darbai kurį laiką buvo sustoję. Pasikvietus 120 italų mūrininkų statybos darbai 1907 m. buvo baigti ir į kareivines įsikėlė Klaipėdoje tuo metu dislokuotas 41-ojo von Boyeno (5-ojo Rytų Prūsijos) pėstininkų pulko trečiasis batalionas. 1920 m. Klaipėdos krašte įvedus Antantės šalių sankcionuotą laikinąją Prancūzijos administraciją, kareivines užėmė 21-asis jėgerių batalionas. 1923 m., Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, kareivinėse įsikūrė lietuvių kariai, kurių buvimą čia mena kareivinių kieme pasodinti trys ąžuolai Laisvė, Vilnius ir Klaipėda. 1939 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos, kareivinėse iki 1945 m. įsikūrė Vokietijos jūrų laivyno artilerijos divizionai, o po karo nuo 1945 m. iki 1993 m. kareivinėse šeimininkavo SSRS karinio jūrų laivyno pakrančių apsaugos daliniai. 1993 m. iš Lietuvos išvedus Rusijos kariuomenę, karinį miestelį su apleistais kareivinių pastatais buvo nutarta perduoti Klaipėdos universitetui.

Parengta 2013 m. Papildyta 2021 m.

Susiję Maršrutai

No Images

Loading Maps