Karališkojo banko pastatas

Pirmaisiais sklypo ir jame stovėjusio pastato savininkais Turgaus gatvės ir Teatro aikštės sankryžoje minimi Ludwigas Simpsonas ir Johannas Douglasas. Valstybė įsigijo sklypą po 1854 metų gaisro banko statybai. Pastatas iškilo 1858 metais. Jame įsikūrė Karališkasis bankas, po 1871 m. pervadintas Reicho banku. Pastate įrengtuose butuose gyveno banko direktoriai ir kiti tarnautojai. Tai buvo neorenesancinio stiliaus dviejų aukštų su rūsiu, plytų mūro, dvišlaičiu stogu, stačiakampio plano pastatas. Projektuotojai daugiausia dėmesio skyrė pagrindiniam – Turgaus gatvės ir galiniam – Teatro gatvės – fasadams. XX a. pradžioje pagrindinės durys perkeltos į Teatro aikštės pusę. Senųjų durų vietoje įstatytas langas, o virš jo – balkonas su jugendo stiliaus tvorele. Naująsias duris puošė Merkurijaus emblemos: lazda ir aplink ją apsivyniojusi gyvatė bei du sparnai iš šonų.
Po 1923 m. pastate įkurdintas Lietuvos valstybinio banko filialas. O 1939 metais – vėl Reicho bankas.
1953 m. balandį miesto Vykdomasis komitetas šiame pastate skyrė trijų kambarių patalpas Respublikiniam DOSAAF (Savanoriška draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti) komitetui. 1967 m. prie galinio fasado pristatytas didelis priestatas.
Dabar (2020 m.) pastate veikia Nesė kazino pramogų bankas.
Dėl architektūrinės vertės pastatas įtrauktas į Klaipėdos miesto nekilnojamųjų vertybių sąrašą.

Parengė Rasa Miuller, 2020 m.