Karaliaus Vilhelmo kanalas

Kanalo pradžia yra ties Lankupiais, kur kanalas atsišakoja iš Minijos, tada teka į šiaurės vakarus, pro Dreverną, galiausiai pasiekia Klaipėdą, kur susijungia su Malkų įlanka ties Konteinerių terminalu ir Vakarų laivų gamykla. Yra hidrogeologinis draustinis.
Kanalo statyba buvo suplanuota 1858 m. ir turėjo sujungti Miniją su Kuršių mariomis ties Dreverna, o 1860 m. – pratęsta iki Smeltės kaimo. Jis pavadintas tuomečio Prūsijos karaliaus Vilhelmo I vardu. Kanalo ilgis 25–27 km, plotis 28–30 m, vidutinis gylis 1,7 metrų. Kanalo statybos tikslas buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. XIX a. kanalu plukdyta labai daug medienos. Per audras juo plaukiojo ir prekes gabenę laivai.
Vandens lygiui kanale reguliuoti prie Lankupių 1864 m. buvo pastatytas Lankupių šliuzas, kuris paskelbtas Lietuvos technikos paminklu. Apie 1873 m. buvo pastatytas antrasis Drevernos šliuzas. Vandens lygiui stebėti buvo įsteigtos keturios stotys: 1870 m. viena Drevernoje, 1871 m. dvi Lankupiuose ir 1875 m. viena Smeltėje.
1902–1904 m. per Karaliaus Vilhelmo kanalą buvo pastatyta 10 lengvų metalinių tiltų, kurių viršutinėse dalyse buvo įrengtos apie metro pločio atveriamos angos, kad praeitų kuršvalčių stiebai, garlaivių kaminai.
Tarybiniais metais Klaipėdoje kanalas buvo užtvenktas ir paverstas vandens rezervuaru. Dabar (2018 m.) kanalo vandenį naudoja 3-ioji Klaipėdos miesto vandenvietė.

 Parengta 2018 m.