Kalnalio šv. Lauryno bažnyčia

Bažnyčia yra Kalnalio kaime, prie Kretingos–Salantų kelio, Minijos dešiniojo intako – Salanto – dešiniajame krante, 5 km į pietus nuo Salantų miestelio.

Šioje vietoje stovėjo Klausgalvų kaimo koplyčia, kuriai sunykus kunigaikščio Andriejaus Oginskio rūpesčiu 1777 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. Joje 1801 m. vasario 17 d. Kalnalio altaristas Juozapas Skalskis pakrikštijo būsimą žymiausią XIX a. lietuvių kultūros rašytoją, žemaičių vyskupą Motiejų Valančių.

1860 m. Šalyno savininko grafo Šoazelio ir parapijiečių lėšomis bažnyčia suremontuota ir išdažyta, tačiau 1882 m. vasarą, pataikius žaibui, bažnyčia sudegė. 1883 m. pastatyta dabartinė bažnyčia, kurios statybomis rūpinosi kunigas Simonas Jucevičius (g. 1842 m.) bei parapijiečiai. Naująją šventovę 1883 m. rugpjūčio 9 (21) d. tuo pačiu titulu konsekravo Salantų klebonas Kazimieras Bielskis.

Bažnyčia kryžminio plano, 23,4 m ilgio ir 15,6 m pločio (su koplyčiomis), apkalta stačiomis lentomis, su dviem nedideliais bokšteliais viršutinėje stogo dalyje ir mažu prieangio stogeliu priešakyje. Viduje – trys dailaus darbo altoriai. Išlikusi sena paminklinė lenta, kurioje trumpai surašyta šios bažnyčios istorija. Yra du įdomūs geležiniai kryžiai. Bažnyčioje 3 durys iš lauko ir 2 vidinės, 11 langų. Viduje 8 balsų vargonai, 3 klausyklos, 3 altoriai. Didžiajame altoriuje šv. Lauryno paveikslas, tapytas Peterburgo dailės akademijoje, šoniniuose altoriuose toje pačioje akademijoje tapyti šv. Pilypo ir Jokūbo bei švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo paveikslai.

Šventoriaus tvora sumūryta iš akmenų. Greta bažnyčios stovi Žemaičių parapijoms būdinga XIX a. statyta trijų dalių varpinė, išsiskirianti tuo, kad joje virš durų yra balkonas-sakykla. Trečias aukštas, arba skardininkas, kur kabo varpas, turi keturias angas visose keturiose sienose. Varpą 1778 m. liejo A. Bellmannas. Koplyčia pastatyta 1884 m. Virš bažnyčios ir varpinės kyla ornamentuoti, ažūriniai kryžiai nukalti 1884 m. – XIX a. kryždirbystės paminklas.

Kalnalio bažnyčios kompleksas 2005 m. paskelbtas valstybės saugoma kultūros vertybe.

Parengė Laima Jonauskaitė, 2021

Šaltiniai:

1. Kretingos krašto enciklopedija
2. Kretingos personalijų žinynas