Jono Padago namas

Nedidelis kažkada nendrėmis, o dabar šiferiu dengtas namas stovi prie pat kelio į Dreverną, ties posūkiu į Tyrų gatvę. Išlikęs autentiškas grindinys mena Jono Šliūpo, Vydūno, Martyno Jankaus, Tilžėje susitelkusių Didžiosios Lietuvos draudžiamosios spaudos darbuotojų žingsnius.

Jonas Padagas (1861−1935) bibliofilas, visuomenės veikėjas, gimęs ir visą gyvenimą praleidę šiame name, kur vyko įvairūs to meto aktyvių visuomenės, politikos ir kultūros žmonių pasitarimai. Baigęs Priekulės pradžios mokyklą, dirbo pas Priekulės dvarininką K. Šperberį, vėliau mokėsi aukštojoje statybos mokykloje Vokietijoje, tačiau nebaigė dėl lėšų stygiaus. Buvo kaimo amatininkas: stalius, mechanizmų meistras. Rinko knygas, − susirašinėjo su įvairių miestų leidėjais ir Marijos Šlapelienės knygynu Vilniuje dėl knygų įsigijimo. Turėjo 500–600 tomų ir keliolikos pavadinimų periodinių leidinių biblioteką, leido ja naudotis kitiems. Beveik visą Padago įpėdinių saugotą rinkinį 1944 m. sunaikino sovietinės armijos kareiviai. Išliko kelios dešimtys labai retų XVIII–XIX a. spaudinių lotynų, vokiečių ir lietuvių kalbomis, 1885 m. aušrininko Jurgio Mikšo laiškas. 1910–1912 m. Padagas buvo kilnojamosios bibliotekos Lietuvių keliaujantis knygynas abonentu. Įsigijęs Antano Juškos „Lietuviškas svotbines dainas“, susidomėjo lietuvių tautosaka, Priekulės apylinkėse ėmė rinkti liaudies dainas, į darbą pasitelkęs savo seseris Etmę, Anę ir Mortą, kaimynų jaunuomenę, dainas siuntė J. Mikšui į Tilžę. Nuo ryšio su J. Mikšo leidyklėle J. Padagas įsitraukė į Mažosios Lietuvos nacionalinį sąjūdį. Netrukus suartėjo su Bitėnų spaustuvininku Martynu Jankumi, pradėjo prenumeruoti nepalankų kaizerinei Vokietijai laikraštį „Garsą“. Vėliau pradėjo prenumeruoti „Varpą“ ir ‚Ūkininką“. Tapo neeiliniu lietuviškos spaudos platintoju ir bibliofilu. Kartu su broliu Viliumi dalyvavo rinkimų kampanijose, agitavo už lietuvių kandidatus, platino atsišaukimus, palaikančius lietuvių kandidatus rinkimuose į Prūsijos landtagą ir Vokietijos reichstagą. Pirmojo Tilžės–Lankos apskrities „Lietuwiszkos Konserwatywų Draugystės Komiteto“ (įsteigtas 1890 m.) aktyvus narys.

Padago dukra Marija Kybelkienė buvo Priekulės šviesuolė, ištekėjusi už spaudos darbuotojo Jono Kybelkos sūnaus Martyno, perdavusi daug išlikusių tėvo prenumeruotų periodinės spaudos ir kitų retų leidinių knygotyrininkui Domui Kaunui, labai vertingas 1901−1907 m. „Kaimyno“ komplektas su J. Padago antspaudu buvo saugomas klaipėdiečio kraštotyrininko Kazio Budgino.

Spaustuvininkas Martynas Jankus rašė Jonui Šliūpui apie Joną Padagą, prenumeravusį „Aušrą“ ir „Varpą“: ‚Janis Padagas technikos mokintinis Piauluos per Priekulę vyras geležinės išminties“