Jankų sodyba (Pjaulių pradinės mokyklos pastatas)

Puikiai išsilaikęs tipinis Klaipėdos krašto mokyklos erdvus, dideliais langais pastatas liudija prūsiškąjį požiūrį į švietimą – jis turi būti prieinamas atokiausių kaimų vaikams, todėl mokyklos buvo statomos kas trys kilometrai. Paprastai tuose pačiuose pastatuose būdavo įrengiami ir butai mokytojams.

1785 m. minimas kaip karališkasis kaimas (pavadinimas dar turėjęs lietuvišką formą Piaulai, vokišką Piaulen), 6 sodybos ir, ne kaip daugelis aplinkinių asmenvardinės kilmės kaimų, šis pavadinimas greičiausiai kilęs iš ji kildintina iš liet. pjaũlas „sutrešusio medžio gabalas“, „supuvęs sienojas, kelmas“ ir pan. Kaimas kūrėsi tarp Týrų pélkės ir Užvadų pievų. 1905 m. buvo 105 gyventojai, iš jų 96 kalbėjo lietuviškai. Mokykla įkurta 1889 m., prieš II pasaulinį karą ją lankė 40 mokinių, 1939 m. – 252 gyventojai. Sovietmečiu kaimas sunyko, mokykla uždaryta 1974 m *.

1932 m. baigęs Šiaulių mokytojų seminariją laimėjo konkursą dirbti Klaipėdos krašto lietuviškosiose mokyklose, mokytojavo Pagėgiuose ir Priekulės privačioje lietuviškojoje mokykloje. Taikė savo mokymo metodus, su moksleiviais pastatė scenos veikalų, keliavo po kraštą, artimai bendravo su dailininku Adomu Braku, žveju Martynu Gelžiniu, kitais Drevernos, Lankupių, Svencelės žvejais lietuvininkais. Jų klojimuose rodydavo nebylaus kino filmus. Veikė Priekulės jaunimo draugijoje „Viltis“, kuri nuo 1933 m. tapo Priekulės santariečių vadovaujančia grandimi, buvo vienas lietuviškųjų švenčių ir renginių organizatorių, kartu su šauliais ir kitais patriotais pasodino „Vilties“ ąžuolą Priekulės kryžkelės skverelyje, šalia kurio 1997 m. pastatyta Dalios Matulaitės skulptūra „Šventvakarių Ėvė“. 1939–1943 m. mokytojavo Šiauliuose, po Antrojo pasaulinio karo grįžo į Klaipėdos kraštą, kur, nuslėpęs ar pakeitęs kai kuriuos savo biografijos faktus, vėl dirbo pedagoginį darbą: 1945–1950 m. Priekulės valsčiaus švietimo skyriaus vedėjas, vėliau vadovavo Saugų septynmetei, Švėkšnos vaikų namams, 1958–1974 m. Pjaulių pradžios mokyklai.

Netoliese Jankaus namo yra ir Klišių kapinės, atsidūrusios privačiame sklype, kuriose palaidotas Jonas Molinius (1848−1935) − Mažosios Lietuvos knygų prekybininkas, turėjęs ir populiarų savo knygų kioską (būdą) Priekulės turguje.