Hainco Gerhardo Opermano gyvenamasis namas

Hainco Gerhardo Opermano (Heinz Gerhard Oppermann) gyvenamasis namas, ant kurio fasado pakabinta atminimo lenta (2010, autorius Antanas Jokumaitis). Sovietmečiu jo name veikė biblioteka. Nors Opermanas apibūdinamas kaip Klaipėdos krašto vokiečių veikėjas, daug nusipelnė lietuvybei plačiąja prasme. Patyręs Sibiro tremtį (Vorkutoje) po 10 tremties metų išvyko į Vokietiją. Čia daug metų buvo Vokietijoje gyvenančių klaipėdiškių kraštiečių sąjungos pirmininko pavaduotojas. Surinko ir atvežė nemažai aukų Dovilų ir kitų bažnyčių atstatymui. Nuo 1989 m. lankydamasis Lietuvoje padėjo rengti kraštiečių seminarus (susirinkimus) 1995, 1996, 1998 m. kvietėsi į panašius seminarus Vokietijoje, finansiškai rėmė Klaipėdos ir Šilutės vokiečių bendrijas, S. Dacho namų statybą. Palaiko glaudžius ryšius su Klaipėdos ir Šilutės vadovais, Lietuvos ambasada Vokietijoje. Vedė Rut Lankisch, kilusią iš Dovilų.

„Pasibaigus karui aš, gimęs Doviluose vokiečių karo belaisvis, ilgus metus praleidau lagerių ir tremties krašte Vorkutoje, prie Šiaurės ledjūrio. Kelių tiesimo ir statybos brigados šaltuoju metų laiku ypač kentėdavo, nes darbai vyko spaudžiant žemiau 40 laipsnių speigui. Labiausiai beviltiškos būdavo žiemos saulėgrįžos savaitės, kai tamsa tik trumpam pasitraukdavo…atūžusios nuo Ledjūrio pūgos siekdavo daugiau nei 100 km per valandą. 8-oje šachtoje, kur dirbo apie 3000 belaisvių, susiformavo stiprios vokiečių ir lietuvių kalinių grupės. Garsusis Vorkutos kalinių sukilimas buvo krauju užgniaužtas, žuvo daug lietuvių politinių kalinių ir vokiečių karo belaisvių…1953 metų pavasarį puoselėta viltis grįžti į tėvynę man išsipildė tik po dar trejų katorgiško darbo metų“ − prisimindamas savo jaunystę rašė H. Opermanas.

H. Opermanas visą savo gyvenimą pašventė tėvynainių, atsidūrusių Vokietijoje, reikalams: subūrė čia apsigyvenusių klaipėdiškių kraštiečių sąjungą (apie 10 tūkst. narių), leido laikraščius, rengė jų susitikimus, rinko paramą likusiems už geležinės uždangos, atsiradus galimybei − bažnyčioms atkurti.

1989-aisiais jis vienas pirmųjų atvyko į gimtąjį kraštą, susitiko su klaipėdiškiais ir šilutiškiais vokiečiais ir lietuvininkais. Pamatęs apleistą Dovilų bažnyčią su kunigu L. Fetingiu, tautodailininku V. Majoru ir kitais krašto šviesuoliais ėmėsi jos atkūrimo. Vokietijoje ir nuolat lankydamasis Lietuvoje H. Opermanas iki pat mirties (2005 m.) rinko aukas, pirmiausia − Dovilų bažnyčiai atkurti, vėliau − paramai Etninės kultūros centrui ir būsimam Dovilų muziejui.

H. Opermano idėja pastatyti paminklą išviešintiems lietuvininkams įgyvendinta jam dar gyvam esant. 2002 m. Klaipėdos 750-mečio sukakties proga priešais geležinkelio stotį tiesiai ant šaligatvio pastatyta Klaipėdos kraštiečių darbo grupės dovanota bronzinė skulptūra „Atsisveikinimas“. Skulptūra vaizduoja moterį, vienoje rankoje laikančią lagaminą, kita vedančią vaikutį į nežinią…