Gropiškių spaustuvė

Johanas Frydrichas Francas Šrėderis (Schröder) (1829-07-03−1906-05-26) 1856 m. Elniškės kumetyne įkūrė našlaičių prieglaudą (pastatai prie dabartinių Elniškės kapinių neišlikę). Norėdamas prasimanyti nuolatinių lėšų prieglaudos išlaikymui, 1865 m. įsteigė spaustuvę. Buvo nupirktos rankinės spausdinimo staklės ir keli centneriai šrifto iš K. L. Rautenburgo leidyklos Morungene. Spaustuvėje dirbo 2–3 darbininkai. 1868 m. spaustuvė ir našlaičių prieglauda persikėlė į šiuos pastatus Gropiškiuose. Galima teigti, kad Gropiškiuose veikė pirmoji Lietuvoje spaustuvininkų mokykla, nes spaustuvininko amato Johanas Frydrichas Šrėderis mokė savo globotinius ir apylinkių jaunimą. Spaustuvė turėjo duoti pajamų prieglaudai išlaikyti. Vengdamas išlaidų savininkas pats išlaikė spaustuvės meistro kvalifikacinį egzaminą, kai ankstesnysis meistras buvo pašauktas į karinę tarnybą. Spaustuvė leido vien tik lietuvišką literatūrą: lietuviškus kalendorius, religinio turinio knygas kaimui, skaitymo knygeles (A E. Proiso skaitinių knygelę mokykloms „2 kart 48 švento rašto nusidavimai“), antialkoholines proklamacijas, atsišaukimus, periodinius leidinius, pavyzdžiui, „Tiesos prietelių“, ,,Konservatyvų draugystės laišką“. Bendradarbiavo su Johanu Ferdinandu Kelkiu. 1866 m. (dar Elniškėje) išėjo jo naujas „Giesmelių apie evangelijos praplatinimą“ leidimas, kartu su Kelkiu jie išvertė ir išleido nemažą J. J. Rambackio pamokslų rinkinį „Apmąstymai visų kentėjimų Kristaus“. Su J. F. Kelkiu ir J. Lapaičiu (prisidėjo ir mokytojai M. Venskus ir M. Šapalas iš Lankupių) išvertė ir H. Milerio ir kitų autorių pamokslų rinkinį „Mišios“. Šiam leidiniui per Dievo žodžio sakytojus buvo organizuojama prenumerata. Labai daug leidinių išėjo 1868 m., − ne tik religinių, bet ir, pavyzdžiui, K. Batelio neseniai kraštą užklupusių stichinių nelaimių aprašymai „Susikalbėjimas apie dideję bėdą Rytprūsijoje mete 1868“. Ch Landghazeno postilei Šrėderis pats parašė „Priekalbą“.

Kadangi auklėtiniams trūko vadovėlių, Šrėderis pats parengė vadovėlį mokytis lietuvių kalbos. 1869 m. išėjusi chrestomatija „Lietuviškos bei vokiškos skaitimo knygeles“ tapo ypač populiari – leidimas pakartotas 8 sykius.1871 m. pasirodė taip pat Šrėderio parengtos „Lietuviškos pybelės, pagal kurias gali išsimokinti lietuviškai rašyti ir skaityti“. Šrėderis rūpinosi, kad jo auklėtiniai įsigytų dar vieną specialybę: „Kaip gražiai būtų, kad mūsų anštalto vaikelei, kurie ilšiol jau visokias knygas drukavoję yram dabar išmoktų drukavotas knygas įrišti.“ Tai buvo įgyvendinta.

Iš pasaulietinių leidinių vertingi J. F. Kelkio 1871 m. išėjusi knyga „Naujos karo giesmės iš prancūzų karo 1870 bei 1871“ ir Lankupių mokytojo M. Šapalo parengtas mokykloms dainynas „Deutschlittauishes Volsliederbuchlein“ („Liaudies dainų knygelės vokiškai ir lietuviškai“).

Dideliais tiražais ėjo „Evangeliškos kalendros“, kuriose taip pat bendradarbiavo J. F. Kelkis, M. Šapalas, J. Pipiras.

Šrėderio spaustuvės leidiniuose, palyginti su kitais Mažojoje Lietuvoje tuo metu leistais leidiniais, beveik nepasitaikydavo klaidų, nes kai kurie berniukai dirbo korektoriais.

Jaunieji spaustuvininkai savo rankomis surinko ir išspausdino 48 leidinius. Spaustuvę 1875 metais perpirko buvęs auklėtinis Jurgis Traušys ir 1886 metais perkėlė ją į Drukius. Vadovavimą šviečiamajai ir auklėjamajai veiklai Gropiškiuose nuo 1899 m. perėmė Provincijos susivienijimas ir įstaigą pavadino „Schroederio vardo provincijos auklėjimo įstaiga Gropiškiuose“. Ji veikė iki 1944 metų.

Spaustuvės pastatai yra Johano Frydricho Šrėderio vardu pavadintoje gatvėje. Belieka tikėtis, kad naujieji savininkai pastatus išlaikys kuo labiau autentiškus.