Grauslių giminės kapavietės

Keičiantis istorijos laikotarpiams, Palangoje buvo daug laidojimo vietų. Atrasti ir ištyrinėti Birutės ir Naglio kalnų, Žemaičių kalnelio, Rąžės, Baltijos aikštės, bažnyčios šventoriaus ir kiti kapinynai.

Palangoje katalikai ilgą laiką buvo laidojami arti bažnyčios – šventoriuje arba šalia jo. Manoma, kad centre kapinėms nebelikus kur plėstis, 1824 metais jos buvo iškeltos į šiaurinę miesto dalį, kur nuo 1815 metų stovėjo medinė koplyčia.

Palangos miesto civilinėse kapinėse yra Jono Šliūpo uošvių Petro ir Petronėlės Grauslių amžino poilsio vieta. Palangos Romos katalikų bažnyčios (RKB) mirties metrike nurodyta, kad Petras Grauslys mirė 1926 metų kovo 6 dieną Palangoje. Petronėlės Grauslienės mirties liudijime nurodyta, jog ji mirė 1950 metų birželio 19 dieną. Šios šeimos kapavietėje kartu palaidoti Grasildos Grauslytės-Šliūpienės sesuo Barbora Grauslytė-Antanavičienė (1890–1971) ir vyriausios sesers Mortos Grauslytės-Ragauskienės sūnus sportininkas ir visuomenininkas Kazimieras Ragauskas (1921–2002) su žmona Zita.

Šalia esančioje kapavietėje palaidota Grasildos jaunesnė sesuo Petronėlė Grauslytė-Bitkevičienė (1898–1982) su sūnumi Romualdu Bitkevičiumi (1936–1995). Ant paminklo užrašyta ir negrįžusio iš tremties vyro karininko Juozo Bitkevičiaus (1903–1941) pavardė.

Taip pat šalia yra ir Grasildos vyriausios sesers Mortos Grauslytės-Ragauskienės (1882–1961) šeimos poilsio vieta. Kartu palaidoti: jos vyras Pranas Ragauskas (1875–1962), duktė Jadvyga Ragauskaitė (1918–1954), duktė Morta Ragauskaitė-Kavaliauskienė (1922–1999) su vyru Antanu Kavaliausku (1909–1993).

Palangos miesto civilinės kapinės yra suskaitmenintos, todėl palaidotųjų kapus galima rasti paprasčiau. Visa aktuali informacija patogiai pasiekiama virtualioje erdvėje, interneto svetainėje www.cemety.lt.

Parengta 2025 m.