Gedminų dvaras

Pirmą kartą Gedminų ūkis (Gedmin Herde) paminėtas 1588 m. ir priklausė Klaipėdos raštvedžiui Vilhelm’ui Wirgauder’iui. 1657 m. dvarui suteiktos Kulmo, o vėliau bajoriško dvaro teisės, kurias išsirūpino dvarą nupirkęs generolas grafas Boguslawa’s Friedrich’as Reinhard’as von Dauenhof’as. 1851 m. didžiąją Gedminų dvaro dalį įsigijo Carl’as Friedrich’as Gubba. Jis pastatė rūmus, sutvarkė žirgyną, įsigijo žemės ūkio mašinų. Pajamas gaudavo augindamas Trakėnų veislės žirgus ir parduodamas juos kariuomenei. Apie 1900 m. čia buvo atidaryta pradinė mokykla.
Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos 1923 m. pakeitė dvaro gyvenimą. 1926 m. dvarui priklausė 355 ha žemės, jos savininku buvo rotmistras James’as Gubba. Jis dalyvavo politikoje bei palaikė ryšius su Sendvario šeimininku K. Scharffegtter’iu ir Šilutės dvarininku H. Scheu.
1936 m. dvare kilo gaisras. Rūmus suremontavus, įvesta elektra. 1939 m. James’as ir Frieda Gubbos dvarą perdavė Vokietijos valstybei, o patys apsigyveno Karaliaučiuje, kur žuvo bombardavimų ir mūšių metu.
Kas Gedminų dvare vyko karo ir pokario metais nėra žinoma. Vėliau čia buvo įrengtas 16 butų gyvenamasis namas, parduotuvė ir klubas. Pagal Klaipėdos vystymo generalinį planą 1965 m. dvaro teritorija buvo įjungta į miesto teritoriją, o 1970 m. šalia šios teritorijos statomi nauji gyvenamieji namai.
1978 m. dvaras rekonstruotas, siekiant pritaikyti mokymo įstaigai. 1983 m. dvare įsikūrė menų gimnazija, 1984 m. prie jos iškilo priestatas su valgykla ir bendrabučiu. 1985 m. mokyklai suteiktas įžymaus Lietuvos muziko kompozitoriaus Eduardo Balsio vardas.

Parengta 2020 m.