Endriaus Karaliaus namas
Koordinatės: 55.562904 21.332579
Objekto adresas: Laukų g. 11, Stragnai I, Priekulės sen.
Savivaldybė: Klaipėdos rajonas
Tai puikus, geriausias Klaipėdos krašto architektūros tradicijas atspindintis namas, kuriame 2022 m. tebegyveno Endriaus Karaliaus dukra buvusi mokytoja Birutė Karaliūtė-Kalvaitienė, puoselėjanti tėvo ir jo bičiulių atminimą. Anksčiau kaimas vadinosi Protnešiais. Čia tebestovi ne vienas tvirtas Prūsijos laikus menantis raudonų plytų namas.
Endrius Karalius (1905−1971) 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo, lietuvininkų tautinio judėjimo dalyvis. Prisidėjo atgaivinant Klaipėdos krašto jaunimo draugijų veiklą, apibūdinamas kaip rašytojos Ievos Simonaitytės pašnekovas ir jos kūrinių prototipas. Pasak dukters Birutės, Ieva Simonaitytė dažnai buvodavusi jų namuose ir su tėvu iš tiesų kalbėdavosi apie kūrybą. Jis mėgdavęs paprieštarauti rašytojai, sakydamas, kad „ne vien buvo taip, bet buvo ir taip“, t. y. kiek kitaip, tačiau nei savo gyvenimo faktais, nei įsitikinimais nebuvo I. Simonaitytės romano „Vilius Karalius“ herojaus prototipas, juokais pyko ant rašytojos, kad jį pavaizdavo kaip kontrabandininką. Rašytoja atvykdavusi dažniausiai su architektu Arvedu Kybrancu, seseria Ilze.
Endrius Karalius dalyvavo Vanagų „Eglės“, nuo 1926 m. Priekulės jaunųjų draugijos „Viltis“ veikloje, tris kartus buvo išrinktas jos pirmininku. Nuo 1936 „Santaros“ Priekulės skyriaus, vėliau iki 1938 m. Priekulės valsčiaus vadas. Baigęs buhalterijos, skaičiavimo ir prekybos korespondencijos kursus, iki 1934 m. dirbo Lietuvos banko Klaipėdos skyriuje. 1939 m. kovo 23 d. Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą, nacių kalintas Įsruties kalėjime; 1941 m. repatrijavo į Lietuvos Respubliką, ūkininkavo Tauragės ir Šiaulių apskrityse. 1944 m. grįžo į Klaipėdos kraštą, gavo valdyti laisvą ūkį. Nuo 1946 m. dirbo Kukoraičių miško medžiagų sandėlyje. Iš Priekulės sovietinio ūkio 1956 m. atsiteisė savo žmonos Elzės Kavolytės tėviškę. Ji dalyvavo „Santaros“ veikloje, 1938 laimėjo I vietą Priekulės valsčiaus rankdarbių parodoje. Abu užaugino sūnų Vytautą Karalių (poetas, vertėjas) ir dukterį Birutę Kalvaitienę.
Endrius Karalius bendravo su daugeliu to meto aktyvių visuomenės, politikos, kultūros veikėjų, atsidavusių lietuvybės reikalams, tarp kurių nemažai buvo ir populiarių tuometinių jaunimo draugijų organizatoriai: Kristupu Paura, Viliumi Šaulinsku, Endriumi Macu, Fricu Šlenteriu, Jokūbu Stiklioriumi, Martynu Kuršiumi, Adomu Braku, Vydūnu ir daugeliu kitų.
Edita Barauskienė rašė: „Ar būtų galėjęs įvykti 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos, jei Klaipėdos krašte nebūtų buvę tokių susipratusių lietuvybės gynėjų, kaip Erdmonas Simonaitis, Martynas Jankus, Jurgis Reisgys, Endrius Karalius, Jurgis Plonaitis, Ieva Simonaitytė, ir daugelis kitų, prie to reikalo širdingai prisidėjusių…“*
* „Mažas miestelis prie didelio kelio“, sudarė E. Barauskienė, Judex, 2005 m., p. 54
https://www.mle.lt/straipsniai/endrius-karalius
https://www.mle.lt/straipsniai/viltis
https://www.mle.lt/straipsniai/jonas-kybrancas
https://www.mle.lt/straipsniai/vilius-saulinskis
https://www.mle.lt/straipsniai/kristupas-paura
https://www.mle.lt/straipsniai/fricas-slenteris