Dujų fabrikas

Klaipėdos dujų fabrikas buvo pastatytas 1860–1861 m. pagal Karaliaučiaus dujų fabriko direktoriaus J. Hartmano projektą. Dujų fabrikas įsteigtas dar 1857 metais, o 1861-ųjų lapkritį pradėjo veikti dujų saugyklos, atspindinčios nuo maždaug XIX a. vidurio modernizuojamą Klaipėdos miesto ūkį.

Iki XVII a. pabaigos Europoje jokio gatvių apšvietimo nebuvo. Klaipėdos gatvės vakarais taip pat skendėdavo tamsoje. Tik XIX a. pradžioje, kai laikinai mieste apsigyveno Prūsijos karalius su šeima (1807–1808) pasirodė pirmieji gatvės žibintai, o nuo 1838 m. Klaipėdos gatvės jau buvo apšviečiamos nuolat. 1888 m. lapkričio 28 d. pirmąkart visą naktį pagrindinėse Klaipėdos gatvėse degė dujiniai žibintai.

Dujų fabrikas pastatytas siekiant pagerinti gatvių apšvietimą 1861 m. Tai pirmas didesnis pramoninis statinys, pastatytas miesto lėšomis (tam skirta 120 tūkst. talerių) po 1854 metais Klaipėdą nusiaubusio gaisro. Dujų fabriko projektą parengė ir statyboms vadovavo Karaliaučiaus dujų fabriko direktorius J. Hartmannas.

Iš 28 fabriko statinių išlikę trys: dviejų aukštų raudonų plytų administracinis pastatas su butu direktoriui ir dvi aštuoniakampio plano raudonų plytų dujų saugyklos. Iš pradžių dujų fabrikas gamino dujas tik apšvietimui, vėliau – ir viryklėms bei pramonės įmonėms. Taip pat buvo gaminamas koksas, derva, amoniako vanduo, benzolas, selteris. Pokaryje dujų fabriko pastatuose įrengti butai, žmonės čia gyveno iki 1981 m.

Šiuo metu (2024 m.) „mažojoje” dujų saugykloje yra įrengiama klasikinių automobilių ekspozicija, supažindinanti su pirmaisiais XIX a. pab. – XX a. pr. automobiliais.

Parengta 2015 m., redaguota 2024 m.