Drevernos kapinės ir J. Gižo kapas

„Istorinių įvykių kronikose rašyta, kad artėjant grėsmei iš sausumos dreverniškiai sušokdavo į valtis ir plūduriuodavo mariose, kol pavojus praeidavo. Tai liudija, kad ten buvo įsigalėjęs savitas „vandens“ gyvenimas, buvo susiklostęs tikrųjų laivininkų mentalitetas (tie žmonės mariose ir savo laivuose jausdavosi saugiau nei kitur).“*

Drevernos apylinkės amžių bėgyje kaimui tai stiprėjant, tai silpnėjant išliko gana lietuviškos.

Pasak vienos iš legendų, Drevernos apylinkėse kadaise gyvenęs geradaris milžinas. Sykį vienas senolis norėjo per Marias pereiti ir užmaryje prisirinkti malkų, nes ten augusi puiki giria. Todėl senukas kreipėsi į milžiną, kad tasai užpiltų Marias ir senukas galėtų pereit į girios pusę. Milžinas nuėjo Drevernon smilčių parsinešti, prisikrovė pilną maišą. Tačiau jam pratrūko maišas ir smiltys pabiro ant žemės. Milžinas atsisėdo ant smilčių maišo lopyti. Jo ilgos kojos nutįso iki Brukšvos pievos, kur veisėsi daug vilkų. Alkani vilkai nukrimto jam kojas.  Milžinas nusilpo ir staiga numirė. Smarkus vakarų vėjas supustė aukštą smailų kauburį. Jis dabar vadinamas Drevernos kapais arba milžinkapiu.

Toliau nuo marių žmonės užsiėmė ir žemdirbyste. Upės kairiajame krante – Brukšvų pievos, dešiniajame – Užvadų pievos. Apylinkėse buvo išlikę ir kiti gražūs lietuviški vietovardžiai: Drevernos valdų rytiniu pakraščiu tekėjo Šerelio (ar Žerelių) upelis.

Čia ilsisi žymus laivadirbys Jonas Gižas bei jo artimieji. Nenuostabu, kad ant jo atnaujinto kapo pavaizduotas senasis kurėnas – tvirtas marių laivas, kokius statydavo ir pats laivadirbys ir kokį pagal jo brėžinius pastatydino amato puoselėtojas šių dienų laivadirbys Vaidotas Bliūdžius ir kuriuo, pavadintu „Dreverna“, galima pasiplaukioti mariomis. Drevernos kapinėse išsaugoti senųjų lietuvininkų antkapiniai paminklai – krikštai su būdingais įrašais.

Gižo etnografinės sodybos istorinėje ekspozicijoje „Jonas Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus…“ galima sužinoti apie nagingąjį, darbo kokybe garsėjusį meistrą, kuris statė ir remontavo Kuršių nerijos ir Pamario krašto žvejų burvaltes – kurėnus ir venterines valtis, susipažinti su senovinių laivų dalių pavadinimus, kokius vardus turėjo marių vėjai ir kaip Drevernos žvejai ir šišioniškiai vadino žuvis. Jonas Gižas laiko rasdavo jų modeliams bei vėtrungėms. Ekspoziciją puošia originali Jono Gižo gaminta vėtrungė.  Vienas iš laivadirbio laivų modelių saugomas Monako okeonografijos muziejuje.

Edukacinė pramoginė programa bei visos ar kelių dienų kulinarinis kruizas pamaryje „Žuvies kelias“ padės pažinti lietuvininkų tautosaką, tradicijas, žuvų valgius ir jų pavadinimus.