Bankų pastatas

Dviaukštis, plytų mūro, tinkuotas su išsikišusiu erkeriu antrajame aukšte, iškiliu frontonu pastatas.

XVIII a. vid. Turgaus gatvės viduryje du sklypus (dabar Turgaus g. 9) įsigijo vienas turtingiausių Klaipėdos pirklių, miesto burmistras Johannas Simpsonas. Iki XIX a. vidurio pasikeitė 3 sklypų ir juose stovėjusių pastatų savininkai. 1858 m. po didžiojo gaisro pastatytų namų savininku minimas Hermanas Rudolphas Schliewenas – žinomas pirklys ir alkoholinių gėrimų gamintojas. Šios šeimos rankose pastatas liko iki 1915 metų.

Be savininko H. R. Schlieweno prekybos firmos ir gėrimų parduotuvės čia buvo įsikūrę ir kitos krautuvės, kuriose buvo galima įsigyti skrybėlių, odos gaminių ir įvairių galanterijos prekių. Name įvairiais laikotarpiais gyveno pasiturintys pirkliai, veikė bendrosios praktikos gydytojo, odontologo kabinetai.

1907 m. dalį patalpų išsinuomojo Rytų prekybos ir pramonės banko „Ostbank für Handel und Gewerbe A-G“ įkurtas Klaipėdos skyrius. Viename iš nuomojamų butų apsigyveno banko direktorius Arvedas Ogilvie (1875–1949), kuris bankui vadovavo iki 1930 m. Jis buvo kilęs iš žymios medienos pirklių, įsikūrusių Klaipėdoje XVIII a. antroje pusėje, šeimos. A. Ogilvie buvo prancūzų konsulinis agentas, aktyvus Klaipėdos buriavimo klubo (Memeler Segler Verein) narys, kelerius metų buvo renkamas klubo vadovu.

Apie 1913–1914 m. pastatas buvo perstatomas, pritaikant jį banko reikmėms. Pirmame aukšte įrengta banko įstaiga. Fasado sienas papuošė augaliniai ornamentai, balkoną – pramoniniai peizažai. Įėjimą įrėmino dvi kolonos, virš durų – pramonės simbolis: vaiko su krumpliaračiu figūra. Antrame aukšte ir mansardos dalyje gyveno banko direktorius ir tarnautojai.

1923 m., pertvarkant banko skyrių, sukurta akcinė bendrovė „Memeler Bank für Handel und Gewerbe A-G“. Iš pradžių vertėsi valiutinėmis operacijomis, gavo didelį pelną ir mokėjo 40 proc. dividendus.

Vėliau dėl neatsargios kreditavimo politikos bendrovę ištiko ilgalaikiai finansiniai sunkumai, todėl 1930 m. jis buvo sujungtas su Klaipėdos kredito banku. Jungtinis bankas pavadintas Klaipėdos banku (vok. Memeler Bank AG). Tai buvo didžiausias bankas Klaipėdos krašte. Po susijungimo pasikeitė pagrindinis akcininkas: daugiausia akcijų turėjo Klaipėdos miestas, dalį – Drezdeno bankas. Priežiūros tarybą sudarė miesto magistrato skirti nariai, pirmininku buvo miesto burmistras.

Trečiajame dešimtmetyje buvo praplėstas korpusas prie Pasiuntinių gatvės ir ten įruošta erdvi kesoninėmis lubomis perdengta operacijų salė. Pastato viduje įrengta saugykla-seifas su betoninėmis sienomis (4,98 x 3,88 m), o salėje virš įėjimo – atviras balkonas, iš kurio buvo matyti visa operacijų salė.

1930 m. reorganizavus banką vadovavimą perėmė pirklys, patyręs finansų specialistas Hermannas Sachsas. 1935 m. nurodoma, jog pastate įsikūręs Italijos garbės konsulatas.

1941 m. bankas tapo Vokiečių banko (Deutsche Bank A-G) skyriumi.

Po Antrojo pasaulinio karo kurį laiką pastatas priklausė Žinybiniam komunaliniam bankui, po to paverstas miesto kultūros namais. “Kultūrnamis” buvo ypač populiarus, nes tris kartus per savaitę – trečiadienį, šeštadienį ir sekmadienį – bankinių operacijų salėje pirmajame aukšte ant parketo linksmai sukdavosi poros. Vėliau čia įsikūrė miesto Centrinė taupomoji kasa.

1983–1985 m. pastatas restauruotas. Po Nepriklausomybės pastate veikė Swedbanko filialas, nuo 2018 m. – Lėlių teatras. Dėl architektūrinės vertės įtrauktas į Klaipėdos nekilnojamųjų vertybių sąrašą.

Parengė Rasa Miuller, 2020