Bajorų geležinkelio stoties kompleksas

1892 m. iš Klaipėdos iki valstybinės sienos per Lampzaičius palei gatvę buvo nutiesta geležinkelio vėžė, o atokiau nuo sienos ir muitinės pradėta statyti geležinkelio stotis. Šis geležinkelis šiauriausią Vokietijos imperijos pakraštį sujungė su svarbiais jos prekybos, pramonės ir administracijos centrais. Juo Klaipėdą, Tilžę, Karaliaučių ar Berlyną nesunkiai galėjo pasiekti ir Kretingos pirkliai, poilsiui į Vakarų Europos kurortus vykstantys didikai.

1915 m. Vokietijai užėmus Kauno ir Kuršo gubernijas, vokiečiai nuo Bajorų latvių Priekulės link nutiesė geležinkelio vėžę, sujungusią Vokietijos ir Rusijos geležinkelius. Verti dėmesio yra iki šiol išlikę šios stoties pastatai. Raudonplyčius, dviaukščius, pietryčiuose esančius sandėlį (jame – ir fachverko elementai) bei geležinkelininkų namą (čia pardavinėjo bilietus ir, vietinių pasakojimu, rūsyje, sukaustytus grandinėmis, laikė prasikaltusius piliečius) jungia ilgas, siauras, medinis „vagonas“: tai – buvęs keleivių laukiamasis. Tebestovi buvęs darbininkų namas, skalbyklos pastatėlis.

Geležinkelio stoties ansamblyje išsiskiria ypatingos architektūros vandens bokštas, toks išlikęs vienintelis visoje Lietuvoje. Bokštas – itin puošniu portalu, dekoratyvinių formų stogu su smaile. Kaip ir kiti, Bajorų geležinkelio vandens bokštas pirmiausia buvo skirtas garvežiams aptarnauti (bet tiekė vandenį ir visai gyvenvietei). Mat prieš šimtą metų traukiniai buvo varomi garvežiais, o jiems energiją gamindavo užvirinto vandens garai. Garvežiai atpūškuodavo iki Bajorų, ten pasipildydavo vandens, apsisukdavo ir riedėdavo atgal į Mėmelį (Klaipėdą). Vietinių teigimu, dabartinį bokštą statė danai, o jo atsiradimo istoriją dar prieš pusę amžiaus liudijo graži, kalvio darbo dekoruoto stiebo viršūnėje buvusi vėtrungė su 1909 m. data.

Pagal istorinę medžiagą žinoma, kad vanduo į bokštą patekdavo iš siurblinės, kuri buvo įrengta prie Akmenos upės. Iš vandens talpyklos masyviais vamzdžiais vanduo būdavo pakeliamas ligi trečiojo aukšto, o iš čia per bokšto sienoje įmontuotą sklendę kranu-gerve pripildomi garvežiai. Įdomi detalė: ant bokšto „kepurės“ yra įrengti specialūs latakai, kolektoriai, kurie surinkdavo lietaus vandenį.

Parengta 2023 m.