Atminimo lenta su bareljefu Antanui Venclovai

1976 m. prie namo Vilties gatvėje atidengta atminimo lenta rašytojui, mokytojui, visuomenės veikėjui Antanui Venclovai. Atminimo lentos su bareljefu autorius – skulptorius Lionginas Garla. 1936–1939 m. rašytojas šiame name su šeima gyveno. Pastatas dviejų aukštų su palėpe, dengtas valminiu stogu, plytų mūro, kuriam būdinga naujosios architektūros stilistika. Iš pradžių Venclovų šeima apsigyveno Žaliojoje gatvėje, netoli nuo dabartinės Vytauto Didžiojo gimnazijos, vėliau gyveno Altenbergo gatvės name (dabar Vilties g. 4), kuris, įamžinant rašytojo atminimą, 1976 m. ir pažymėtas memorialine lenta. 1939 m. pavasarį Klaipėdą atplėšus nuo Lietuvos, A.Venclova išvyko į Kauną.
Antanas Venclova gimė 1906 m. sausio 7 d. Trempiuose (Marijampolės r.). 1932 m. baigė VDU Humanitarinių mokslų fakultetą. 1934 m. rudenį, jau žinomas rašytojas, persikėlė į Klaipėdą. Tada Klaipėda buvo ne tik uostamiestis, judrus prekybos centras, bet ir turizmo bazė, kurortas. Čia vykdavo dainų šventės, sportinės varžybos, jūros dienos, mokytojų vasaros kursai, veikė teatras ir kt. A.Venclova aktyviai įsijungė į darbus: ėmė mokytojauti vietinėje lietuvių gimnazijoje, čia dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, Švietimo ministerijos pasiūlymu į lietuvių kalbą vertė Sofoklio trilogiją, intensyviai mokėsi vokiečių kalbos, bendravo su to meto Klaipėdos šviesuoliais, kūrė savo pirmąjį romaną „Draugystė“, rašė apsakymus, redagavo I. Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“.
A.Venclova išleido poezijos rinkinių: „Sutemų skersgatviai” (1926), „Gatvės švinta“ (1927), „Obelis kur augalota“ (1945), „Kovoti, degti, nenurimti“ (1953), „Ar tu žinai tą šalį“ (1964), „Vakarinė žvaigždė“ (1971) ir kt. Apsakymų knygose „Beržai vėtroje“ (1930), „Naktis“ (1939), „Kelias į Lietuvą“ (1942) vyrauja įvairi tematika, romanuose „Draugystė“ (1936), „Gimimo diena“ (1959) ‒ inteligentijos gyvenimo temos. Parašė kelionių įspūdžių knygų, memuarinę trilogiją „Pavasario upė“, „Jaunystės atradimas“, „Vidurdienio vėtra“ (1964–1969), literatūros kritikos studijų ir straipsnių, išvertė užsienio rašytojų kūrinių. Redagavo žurnalą „Trečias frontas“, bendradarbiavo „Kultūroje“, „Literatūroje“, „Prošvaistėje“. 1950 m. parašė sovietinį Lietuvos himną. A. Venclovos knygų yra išversta į latvių, lenkų, rusų, ukrainiečių ir kitas kalbas.

Parengta 2014 m.