Atminimo lenta Henrikui Radauskui

2013 m. birželio 1 dieną Klaipėdoje ant centrinio pašto pastato, grojant karilionui, atidengta atminimo lenta žymiam lietuvių poetui Henrikui Radauskui, kuris 1936 m. dirbo čia veikusiame Klaipėdos radiofone diktoriumi.
Henrikas Radauskas (1910 Krokuvoje – 1970 Vašingtone) – vienas žymiausių lietuvių poetų modernistų, estetas. Henriko mama, atvykusi iš Rytprūsių, buvo pusiau vokietė, pusiau lenkė, todėl Henrikas kaip ir jo brolis dvynys mokėjo lietuvių, vokiečių ir lenkų kalbas. Dalis vaikystės prabėgo Gikonių kaime (Pakruojo raj.). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, baigė Panevėžio mokytojų seminariją, Vytauto Didžiojo universitete Humanitarinių mokslų fakultete studijavo lietuvių, vokiečių, rusų kalbas ir literatūras. Buvo individualistas, nedalyvavo jokiose korporacijose, bet lankė Balio Sruogos vadovaujamą Teatro seminarą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių – į Vokietiją, o 1948 m. – į JAV. Nuo 1959 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Palaidotas JAV, Vašingtono kapinėse.
Jo poezija išsiskiria spalvų, vaizdų bei garsų įvairove. Poetas gamtoje, aplinkoje, buityje ieško grožio, estetinių emocijų, meninės prasmės. Jo eilėraščiai dažnai panašūs į surežisuotą vaizdų ir žodžių spektaklį, kuriame matome pagrindinius ir šalutinius veikėjus, aplinkybes, santykius, įvykių užuomazgas ir atomazgas. Juose ironija pinasi su stipriu gyvenimo tragiškumo įvaizdžiu. Poetas paliko ketvertą stiprių savo eilėraščių rinkinių: „Fontanas“ (1935), „Strėlė danguje“ (1950), „Žiemos daina“ (1955) ir 1965 m. Vytauto Sauliaus išleistą rinktinę „Eilėraščiai“ kartu su naujos kūrybos skyriumi „Žaibai ir vėjai“. Praėjus aštuoneriems metams po poeto mirties bičiulių ir ypač nuolatinio Radausko kūrybos leidėjo V. Sauliaus dėka buvo publikuota paskutinių penkerių metų kūryba „Eilėraščiai: 1965–1970“. 1980 m. Lietuvoje išleista H. Radausko eilėraščių rinktinė „Lyrika“ (sudarytojas Vytautas Galinis). Nepriklausomybės laikais išleistos dar kelios H. Radausko kūrybos rinktinės.
Su Klaipėda susijęs trumpas H. Radausko gyvenimo epizodas: 1936 m. jis dirbo centriniame pašte veikusio Klaipėdos radiofono diktoriumi, taip pat buvo pranešėjas lietuvių ir vokiečių kalbomis. Vėliau H. Radauskas dirbo Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijoje ir rašė eilėraščius.
Idėja įamžinti jo atminimą Klaipėdoje kilo scenaristui ir žurnalistui Pranui Morkui, o rašytojai Juozas Šikšnelis ir Vytautas Čepas, pasitelkę skulptorių Algirdą Bosą, idėją įgyvendino.

Parengta 2014 m.
Papildyta 2020 . (Rasa Miuller)