Agluonėnų etnografinė sodyba
Koordinatės: 55.585196 21.394615
Objekto adresas: Aukštujų g. 5, Agluonėnai 96251
Savivaldybė: Klaipėdos rajonas
Agluonėnų etnografinė sodyba (Aukštujų g. 5A, Agluonėnai, Klaipėdos r.) – tai tarsi lietuvininkų kultūros atgimimo simbolis, išgarsėjusi ir Klojimo teatro vaidinimais.
Seniausi sodybos pastatai – gyvenamasis namas ir klojimas – statyti 1898 m. Čia 1988 m. įvyko pirmasis Lietuvos klojimo teatrų festivalis „Krivūlė“. 2009–2010 m. sodybos pastatai buvo restauruoti, atkurtos autentiškos XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvininko laukininko statinių interjero detalės. Rekonstruotoje ir pritaikytoje lankytojams sodyboje Klojimo teatras tebegyvuoja ir prisideda prie čionykštės ir kitų tarmių palaikymo ir populiarinimo, padeda iš naujo atrasti ir susipažinti su senesnių laikų buities realijomis, daiktais, kurių pavadinimų daug kas nebežino. Sodybos darželyje ir sodelyje lankytojas gali susipažinti ir su lietuvininkų dekoratyviniais ir vaistiniais augalais, − ne tik sužinoti jų vaistines ypatybes, bet ir liaudiškus pavadinimus. Taigi etnografinė sodyba ir klojimo teatras taip pat reprezentuoja ir liudija kalbą. Be įvairių liaudies buities eksponatų, čia saugoma ir senesnių leidinių. Vienas iš jų − K. Bogatzkio religijos tiesų aiškinimo knyga „Skarbanyčėlė“, kuria pamokslaudamas rėmėsi iš gretimo Poškų kaimo (tuo metu jo dalis vadinosi Lyliškiais) kilęs (g. 1750 m.) Klimkus Grigelaitis, − sakytojas, senojo surinkimo pradininkas Mažojoje Lietuvoje. Pats eiliavo religines giesmes, vadintas „liaupselėmis“, sudarė giesmynėlį „Dvylika dvasiškų naujų liaupsinimo giesmių“ (iki 1919 m. jis perspausdintas net 43 kartus), kurį leidėjai pridėdavo prie kiekvieno naujo Frydricho Kuršaičio giesmyno „Pagerintos giesmių knygos“. Gausiai lankomuose surinkimuose Grigelaitis visada pamokslavo gimtąja kalba, palaikė būrų siekį neatlikinėti baudžiavos prievolių. Rūpinosi naujų sakytojų rengimu, jų kvalifikacija. Buvo nustatęs egzaminus, kuriuos išlaikęs kandidatas įgydavo teisę savarankiškai skelbti Dievo žodį. Jo gyvenamuoju laikotarpiu surinkimininkų sąjūdis buvo labiausiai paplitęs ir svariai prisidėjo prie gimtosios kalbos išlaikymo Mažojoje Lietuvoje.