Piktupėnų kaimas

Piktupėnai (vok. Picktupöhnen) kaimas prie kelio Tilžė–Tauragė–Ryga, 5 kilometrai į šiaurės rytus nuo Pagėgių. Piktupėnų vietovardis aptiktas 1536 metais surašytame foliante. Piktupėnai priklausė Tilžės apskričiai, kuri buvo sudaryta 1525 metais po Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo. Piktupėnuose apie 1574 metais pastatyta medinė, o 1744 metais pastatyta didinga mūrinė bažnyčia ir Piktupėnai tapo didelės parapijos centru. Piktupėnuose veikė vandens malūnas, plytėjo didelis, užimantis apie 700 hektarų plotą, žuvingas tvenkinys. 1576 metais Piktupėnai buvo pažymėti ir išspausdintame Prūsijos žemėlapyje, kurį sudarė kunigas, istorikas, geografas ir kartografas Kasparas Henenbergeris. 1626 metais Piktupėnams buvo suteikta privilegija steigti smuklę. Kadangi Piktupėnai driekėsi prie pagrindinio kelio, jungiančio Karaliaučių ir Rygą, todėl 1656 metais šią vietovę nuniokojo Lenkijos, o 1757 metais – Rusijos kariuomenės. 1709–1711 metais maro ir bado metu žuvo keturi penktadaliai Piktupėnų apylinkių gyventojų. Vietoje išmirusių lietuvininkų, iki 1736 metų į Piktupėnus persikraustė zalcburgiečiai ir vokiečiai. Jau 1832 metais pro Piktupėnus, vietoj vieškelio Karaliaučius–Ryga, nutiestas tarpvalstybinis Karaliaučiaus–Tilžės–Tauragės–Rygos kelias. XIX amžiaus pabaigoje Piktupėnai buvo valsčiaus centras, čia gyveno virš 400 žmonių, 1912 metais gyventojų skaičius jau siekė 500 žmonių, veikė pieninė, sūrinė, pašto, telefono–telegrafo skyriai, plytinė, dveji užeigos namai, taupomoji–skolinimosi kasa, du bitynai, mėsinė, keli vėjo malūnai, valstybinė vokiška ir privati lietuviška mokykla. Piktupėnų gyventojai stengėsi išlaikyti gimtąją lietuvių kalbą, nesuvokietėti, prie to prisidėjo ir „Birutės“ draugija, 1908 metais organizavusi lietuviškų dainų šventę. 1920 metais Tilžės apskrities šiaurinėje dalyje esantys 18 valsčių, tarp jų ir Piktupėnų, priskirti Klaipėdos kraštui ir prijungti prie naujai sudarytos Pagėgių apskrities. Šie valsčiai 1923 metais su visu Klaipėdos kraštu atiteko Lietuvai. Praėjus per Piktupėnus Antrajam pasaulinio karo frontui, buvo sugriauta mūrinė bažnyčia, kurios pamatiniai akmenys buvo panaudoti kitų pastatų statybai. 2007 metų duomenimis Piktupėnuose gyveno 430 gyventojų, veikė felčerių–akušerių punktas, pašto skyrius, pagrindinė mokykla, kultūros namai, biblioteka, žemės ūkio bendrovė „Piktupėnai“, žemės ūkio kooperatyvas „Piktupėnų javas“, buvo dvi neveikiančios evangelikų-liuteronų kapinės. 2011 metais Piktupėnuose gyveno 366 gyventojai, o 2023 metais – 290 gyventojų.

Informaciją parengė Nijolė Jogienė, 2024