Keliautojai laiku: Kretinga–Bajorai

Maršrutas „Keliautojai laiku: Kretinga–Bajorai“ pristato skirtingais istorijos laikotarpiais persipynusį Kretingos krašto ir Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) kultūrinį palikimą. 9 objektų maršrute aplankysite istorinio paveldo objektus, urbanistines vietas, kurios atskleidžia Kretingos ir Klaipėdos kraštų skirtumus, vietas, kurios per laikmečius sunyko, išnyko ar išliko iš laikotarpio, kai šias teritorijas skyrė valstybinės sienos.

Kelionė prasideda Kretingos centre ir tęsiasi į turistams mažiau pažįstamą Kretingos miesto dalį, kadaise buvusią atskira gyvenviete – Bajorus, priklausiusią vokiečiams. Buvusios Turgavietės (dab. Rotušės) a. ir Vokiečių (dab. Birutės) g. kampe stovėjo mūrinis dviejų aukštų pastatas, kuriame, kaip manoma, XIX a. I p. apsistodavo ir savo prekes sandėliuodavo į Prūsiją ar iš jos vykstantys pirkliai. Toliau kelias veda per Akmenos upės tiltą Pelėdos kalno link, iš ten atsiveria Akmenos upės slėnyje išsidėsčiusios Kretingos panorama. Kita stotelė – Kretingos geležinkelio stotis, kurios vietoje 1925–1941 m. stovėjo erdvi, savo unikalia architektūra išsiskirianti, senoji medinė geležinkelio stotis. Kitas maršruto objektas – carinės Rusijos laikais valstybinės sienos apsaugai Kretingos dvaro lėšomis pasienyje prie Prūsijos karalystės sienos, kairėje gatvės pusėje stovėjęs XIX a. pab.–XX a. pr. pastatytas sienos prižiūrėtojo namas, kurį vokiečių šaltiniai vadina muitine. Toliau Klaipėdos gatve keliaujama iki Bajorų geležinkelio stoties komplekso, kurio ansamblyje išsiskiria bei dėmesį kausto ypatingos architektūros vandens bokštas. Toks išlikęs vienintelis visoje Lietuvoje. Kitoje Klaipėdos g. pusėje, ties Bajorų geležinkelio stotimi, pastatytame Vokietijos pasienio ir muitinės tarnyboms skirtų mūrinių pastatų komplekse buvo įkurtas Kretingos sunkiųjų darbų kalėjimas, skirtas Žemaitijos ir Klaipėdos krašto regione nuteistiems kriminaliniams bei politiniams kaliniams laikyti. Šiandien šie pastatai nėra išlikę. Toliau, dešinėje gatvės pusėje, netoli įvažiavimo į geležinkelio stoties kiemą vis dar stovi dviejų aukštų buvęs pirklio Ch. Buršteino svečių namų pastatas. Keliaujant pirmyn, 1860 m. žemėlapio duomenimis, dešinėje pusėje, prie kelio į Kretingą pasienio stovėjo vokiečių muitinė, veikė sienos perėjimo punktas. Paskutinis maršruto objektas – trijų arkų geležinkelio viadukas, kuris buvo pastatytas 1892 m. tiesiant geležinkelio liniją iš Klaipėdos, anuomet vadintos Mėmeliu, į Bajorus.

Keliaudami pėsčiomis maršrutą įveiksite per 2,5 val. ir nueisite apie 5 km atstumą.

Parengta 2024 m.