Stoniškių kaimas

Stoniškiai (vok. Stonischken), kaimas, kuris randasi pavažiavus vieną kilometrą į vakarus nuo Rukų, kairiajame Kreivutės upelio krante. Stoniškių gyvenvietės pradžia laikomi 1661 m., kuomet valsčiaus viršininkas Heinrichas Ėrentreichas (Heinrich Ehrentreich) įsigijo žemės, tuomet gautas šatutinio dvaro statusas. Dvaro sodyba neišliko. Kaimas senuose dokumentuose pradėtas minėti nuo 1785 metų. XIX a. antrojoje pusėje per Stoniškius nutiestas geležinkelis ir plentas. Seniausias išlikęs pastatas – geležinkelio stotis, pastatyta 1875 m., kai per Stoniškius pradėjo kursuoti traukiniai. Stotis – dviejų aukštų, sumūryta iš geltonų plytų. Šalia esanti aikštė grįsta akmenimis. Netoliese išlikęs geležinkeliečių gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai. Kaimo gyvenamieji namai išsidėstę abipus plento. Ši stotis jau senokai nebenaudojama, nes tolėliau buvo pastatytas naujas modernesnis stoties pastatas. Iki 1974 m. kaime buvo paštas (vėliau –perkeltas į Rukų gyvenvietę), veikė nemažai parduotuvių, daug metų buvo teikiama stacionaraus kino paslauga. 1905 m. kaime gyveno 136 žmonės, 1925 m. – 168 žmonės. Keli šimtai metrų į vakarus nuo geležinkelio pervažos yra senos evangelikų liuteronų kapinės. XIX a. pabaigoje Stoniškiuose įsteigta pradinė mokykla. 1937-1939 m. kaime veikė privati lietuviška mokykla. Stoniškiuose gimė Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras Rimantas Dapkus (1952 m.). Nuo 1949 m. kaime veikia biblioteka.

Pastaruoju metu Stoniškiai – 25 kaimus jungiantis seniūnijos centras, nuo 2006 m. turintis savo vėliavą ir herbą. Herbą sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Kartu su seniūnija pastate yra biblioteka ir kultūros namai, Pagėgių priešgaisrinės tarnybos Stoniškių gaisrinės punktas. Veikia Stoniškių pagrindinė mokykla (Rukų kaime), dvi parduotuvės.

Naudoti šaltiniai čia.

Informaciją parengė Zofija Genutienė, 2022