Grįžti atgal į žemėlapį

Igno Šeiniaus namas

Koordinatės: 55.720094, 21.125939
Objekto adresas: H. Manto g. 47, Klaipėda, Lietuva
Savivaldybė: Klaipeda

Lietuvos diplomatas ir spaudos darbuotojas, prozininkas, dramaturgas. Vienas pačių įdomiausių fenomenų lietuvių naujojoje literatūroje. Vaizdavimo būdu bei stiliumi I. Šeinius buvo pirmas nuoseklus impresionistas lietuvių literatūroje, vienas pirmųjų lietuvių mokslinės fantastikos autorių ir vienas aršiausių to meto nacionalsocializmo kritikų europietiškos literatūros plotmėje. Rašė lietuvių ir švedų kalbomis.
I. Šeinius gimė Šeiniūnuose (Širvintų r.). Studijavo Maskvos universiteto Istorijos – filosofijos fakultete. Nuo 1916 m. – Lietuvių centrinio komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis Švedijoje, nuo 1919 m. – Spaudos biuro vedėjas, Lietuvos telegramų agentūros Kopenhagoje vadovas. Sekretoriavo Lietuvos atstovybėje Danijoje, Suomijoje, Švedijoje. 1933–1934 m. – „Lietuvos aido“ redaktorius. 1934 m. išleido mokslinės fantastikos kūrinį – antinacinės satyros romaną „Siegried Immerselbe atsinaujina“ (autoriaus taisytas ir išverstas į švedų kalbą po 1940 m. Abi versijos skiriasi literatūrine raiškos forma ir vertybinėmis nuostatomis). 1935-1939 m. – spaudos patarėjas Klaipėdos krašto gubernatūroje.
Gyvendamas Klaipėdoje išleido knygą „Tėviškės padangėje“ (1937), novelių rinkinį „Aš dar kartą grįžtu“ (1937), komediją „Diplomatai“ (1937), kuri 1939 m. buvo pastatyta Klaipėdos Dramos teatre. Siekdamas sužadinti Klaipėdos krašto lietuvių tautinę ambiciją 1938 m. Irvio Gedainio slapyvardžiu parašė knygą „Kas tu esi, lietuvi".
I. Šeinius buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. 1939 m. naciams okupavus Klaipėdą, gubernatūrai persikėlus į Kauną, I. Šeinius joje dirbo iki likvidavimo 1940 m., rūpinosi Klaipėdos krašto nukentėjusiųjų šalpa.
1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, jautriai išgyveno Lietuvos nepriklausomybės praradimą, (savo pergyvenimus ir politinius įvykius švedų kalba atvaizdavo knygoje "Raudonasis tvanas"), pasitraukė į Švediją, kur gyveno jo žmona ir sūnus ir liko ten gyventi iki mirties. 1943 priėmė Švedijos pilietybę. Nesiliovė rūpintis Lietuvos reikalais, bendradarbiavo laisvojoje lietuvių spaudoje Europoje ir Amerikoje, palaikė ryšius su lietuvių veikėjais ir rašytojais. 1943 m pradėjo vartoti ir savo literatūrinį Šeiniaus (Scheynius) slapyvardį, kurio kilmė siejama su gimtuoju Šeinių miesteliu.
Rašytojas debiutavo 1908 m. Rašė apysakas, lyrinius bei satyrinius apsakymus, publicistiką. Chrestomatiniu laikomas I. Šeiniaus romanas „Kuprelis“ pirmąkart išleistas Amerikoje 1913 m. pripažinimo nesulaukė ir 1932 m. buvo išleistas dar kartą, bet jau stipriai pakeistas.
1998 m. atidengta memorialinė lenta. Skulptorius A. Sakalauskas.

Parengė Rasa Miuller, 2020

Pateikė: Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka | http://www.klavb.lt/lt/
 
  • Aprašymas:

    Pastatas H. Manto g. 47 : [skaitmeninė nuotrauka] / Rasa Miuller. - Kaipėda, 2020. - 1 vaizdas

    Šaltinis: Rasos Miuller asmeninis archyvas

    Teikėjas: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

    Tipas / formatas: Skaitmeninė nuotrauka / jpg

    Teisės: CC BY-NC-ND

    Pastatas H. Manto g. 47