Grįžti atgal į žemėlapį

Eduardo Jonušo namas

Koordinatės: 55.300019, 20.987047
Objekto adresas: E. A. Jonušo g. 1, Nida, Lietuva
Savivaldybė: Neringa

E. A. Jonušas Nidoje apsigyveno nuo 1956 metų. Čia jis aptiko benykstančio kuršininkų gyvenimo vaizdą. Su kai kuriais iš jų artimiau susibičiuliavo. E. Jonušo aplankyta Nida ir ten patirti įspūdžiai buvo jam lemtingi visam gyvenimui. Menininkas trisdešimt metų paskyrė šio krašto etninės kultūros gaivinimui, ypač puoselėdamas ryškiausius krašto kultūros simbolius: krikštus, vėtrunges, kurėnus, žvejų namų architektūros elementus (lėkius ir vėjalentes).
E. A. Jonušas parengė apleistų senųjų Nidos kapinių rekonstrukcijos projektą ir atkūrė antkapinius paminklus – krikštus. Jis vienas pirmųjų gilinosi į labai ryškų kuršininkų etninės tradicijos fenomeną – vėtrunges. Kartu su dailininku Rimantu Dichavičiumi parengė knygą apie vėtrunges, bet anuometinė valdžia neleido jos spausdinti. Taip pat rinko eksponatus Neringos istorijos muziejui.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gavęs brėžinius, E. Jonušas pastatė pirmąjį pokario metais tradicinį žvejų – kurėną.
E. A. Jonušas buvo taip pat menininkas. Kaip skulptorius, sukūrė savo pirmąjį darbą Nidoje – dekoratyvinę kompoziciją “Neringos vartai”, stovinčią prie įvažiavimo į Neringą ir įkūnijančią ryškius šio krašto simbolius – tris bures su vėtrungėmis. E. A. Jonušas daug prisidėjo gaivinant iš Kuršių nerijos kilusio žinomo mokslo ir kultūros veikėjo Martyno Liudviko Rėzos atminimą: ant Skirpsto kopos stovi jo 1975 m. sukurtas paminklas. Daugelyje Neringos viešųjų erdvių galima išvysti jo kūrybą: pano „Darbas” bei dekoratyvinė kompozicija „Pašto karieta”.
E. A. Jonušo tapyboje, pastele pieštuose darbuose dominavo Kuršių nerijos gamtos, etnografiniai motyvai. Vėliau visą savo kūrybingąjį laikotarpį skyrė paveikslų ciklams, kuriuose per simbolius perteikė savo išgyvenimus sovietinio gulago pragare.
Eduardas Jonušas buvo Neringos miesto garbės pilietis, Gedimino ordino kavalierius, M. L. Rėzos premijos laureatas. Mirė 2014 m. balandžio 17 dieną Nidoje. Palaidotas Nidos etnografinėse kapinėse.
1995 m. Vokietijoje išleista Evaldo Heino sudaryta knyga „Cymbala“, kurioje išspausdintas E. A. Jonušo sukurtas septyniolikos paveikslų ciklas.
2012 m. sukurtas dokumentinis filmas „Pažadėtoji žemė. Eduardo Jonušo gyvenimo ir kūrybos pėdsakais“.
2016 m. E. A. Jonušo dirbtuvėje įkurta VšĮ Eduardo Jonušo namai.

Parengta 2018 m.

Pateikė: Neringos Viktoro Miliūno viešoji biblioteka | Pamario g. 53, LT -93124, Neringa-Nida | biblioteka@neringa.mvb.lt | 8 (469) 52506 | http://www.neringosvb.lt/

Objektas įtrauktas į šiuos maršrutus
 
  • Aprašymas:

    Eduardo Jonušo namo fasadas : [skaitmeninė nuotrauka] / Edita Anglickaitė-Beržinskienė. - Nida, 2017.03.22. - 1 vaizdas

    Šaltinis: Editos Anglickaitės-Beržinskienės asmeninis archyvas

    Leidėjas: Neringos Viktoro Miliūno viešoji biblioteka

    Teikėjas: Neringos Viktoro Miliūno viešoji biblioteka

    Tipas / formatas: Skaitmeninė nuotrauka / JPG

    Eduardo Jonušo namo fasadas
  • Aprašymas:

    Eduardo Jonušo namo interjeras : [skaitmeninė nuotrauka] / Edita Anglickaitė-Beržinskienė. - Nida, 2018.06.14. - 1 vaizdas

    Šaltinis: Editos Anglickaitės-Beržinskienės asmeninis archyvas

    Leidėjas: Neringos Viktoro Miliūno viešoji biblioteka

    Teikėjas: Neringos Viktoro Miliūno viešoji biblioteka

    Tipas / formatas: Skaitmeninė nuotrauka / JPG

    Eduardo Jonušo namo interjeras