Evangelikų liuteronų lietuvių šv. Mikalojaus bažnyčios vieta

Koordinatės: 55.710483, 21.136452
Objekto adresas: "Meridiano" krantinė (šalia Turgaus g. 37A), Klaipėda, Lietuva
Savivaldybė: Klaipeda

Evangelikų liuteronų lietuvių Šv. Mikalojaus bažnyčia 1538–1686 m. buvo Danės (Dangės) upės uosto komplekso dalis.
XVI-XVII a. Klaipėdos miesto salos rytiniame pakraštyje, tarp dviejų Dangės upės atšakų, buvo įsikūręs religinis centras, kur buvo pastatytos pirmosios Klaipėdos miesto bažnyčios: Šv. Jono, skirta miestelėnams vokiečiams ir Šv. Mikalojaus, skirta miesto apylinkių gyventojams. Šv. Mikalojaus bažnyčia stovėjo dabartinės Dangės kairiajame krante. Šv. Mikalojaus bažnyčia turėjo prieplauką laivams ir buvo nuardyta įrengus miesto gynybinius pylimus.
J. Sembritzkis tvirtina, kad Šv. Mikalojaus bažnyčia turėjo 10 langų ir buvo gan didelė. Ji aptarnavo Duvirstinės (vėliau vadinti Virštininkais), Eketės, Kalotės, Kretingalės, Mutinės (vėliau gavo Tauralaukėlių vardą), Palangos, Paminijos, Žardės ir dar daugelio kitų apylinkių gyventojus. Pamaldos laikytos lotynų kalba, pamokslai sakyti vokiškai. Į vietinių žmonių kalbą juos į maldos namus susirinkusiems vertė specialus “tulkas”. Jam net buvo numatyta atskira vieta prie sakyklos.
Iki 1557 m. toks Šv. Mikalojaus bažnyčios kunigas buvo ateivis iš Didžiosios Lietuvos Mikalojus Blothnas (Blothno).
Miestui plečiantis, o ypač iškilus būtinybei apsupti jį ištisine gynybine siena, prireikė žemės, kur bažnyčių stovėta. Tuomet bažnyčia buvo nugriauta.

Objektas pažymėtas jūrinio paveldo ženklu. Šiuo ženklu ženklinami su jūriniu paveldu susiję objektai – pastatai ir buvusių pastatų vietos, krantinės, takai, laivai ir kita. Taip siekiama pabrėžti Klaipėdos kaip jūrinio miesto išskirtinumą. Kartu išryškinamas ir Lietuvos kaip jūrinės valstybės veidas.

Parengta 2018 m.