Žydų bendruomenės skerdėjo namas

Memelio žydų bendruomenės poreikiai skyrėsi nuo kitų miesto religinių bendruomenių poreikių. Viena svarbiausių žydų religinio gyvenimo ypatybių – kašrutas – taisyklių rinkinys, reglamentuojantis tinkamą žydų maitinimąsi. Žodis „Kašer“ reiškia „tinkamas“, „tikras“. Pagal kašrutą, galima valgyti tik galvijų bei žvėrių, kurie turi skeltas kanopas ir atrajoja, mėsą. Nors kiaulės ir turi skeltas kanopas, tačiau laikomos netinkamomis maistui, nes neatrajoja. Gyvūnų skerdimas turi vykti pagal tam tikrą ritualą, nesukeliant gyvūnams skausmo. Košeriniu maistu taip pat laikoma žąsiena, antiena, vištiena bei kalakutiena. Ilgą laiką Memelyje nebuvo nuolatinio skerdiko dirbančio pagal žydų tradicijas, todėl buvo naudojamasi iš kitų šalių laikinai atvykusių skerdikų paslaugomis arba košerinė skerdiena nelegaliai gabenama per sieną. 1898-1926 m. šalia litvakų sinagogos gyveno ir dirbo žydas skerdikas J. Epelmanas (J. Eppelmann).

Parengė: Laurencija Budrytė-Ausiejienė