Grįžti atgal į žemėlapį

Klaipėdos Mokytojų seminarija

Koordinatės: 55.71961151083592, 21.134342551231384
Objekto adresas: S. Nėries gatvė 5, Klaipėda, Lietuva
Savivaldybė: Klaipeda

Karališkoji raudonų plytų Mokytojų seminarija (Königliches Lehrerseminar) pastatyta 1908 m. šalia geležinkelio stoties tuometinėje Bahnhofstrasse (dabar S. Nėries 5). Kompleksą sudaro keturi korpusai. Mokomųjų patalpų pastatas su įspūdinga aula – masyvus triaukštis. Jis išsiskiria iš kitų masyviais gotikiniais frontonais. Dviaukščiame ir triaukščiame korpusuose buvo gyvenamosios patalpos. Viename – butai dėstytojams, kitame – bendrabutis seminaristams. Pagalbiniame korpuse buvo valgykla, virtuvė, gimnastikos salė, biblioteka ir kt. patalpos. Seminarija turėjo savo daržą, sodą bei sporto aikštyną. Tai buvo tuo metu moderniausia Prūsijoje seminarija, kurioje dirbo aukštos kvalifikacijos pedagogai, todėl ji buvo vadinama pavyzdine seminarija.
1915 m. seminarijos veikla buvo laikinai nutraukta dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo. 89 proc. seminaristų buvo pašaukti į kariuomenę, o likę 10 paskirstyti į kitas seminarijas.
Pirmojo pasaulinio karo metu čia įkurta ligoninė. Po karo mokslas atnaujintas. Po Pirmojo pasaulinio karo pastate veikė statybos valdyba, socialinės rūpybos valdyba, Klaipėdos krašto policija. Įprastu režimu po karo seminarija pradėjo veikti 1919 m. rugsėjo mėn. 1922–1933 m. čia veikė Lietuvių gimnazija, nuo 1934 m. – vokiškas Klaipėdos krašto pedagoginis institutas, nuo 1935 m. – lietuviškas Respublikos pedagoginis institutas. 1932 m. priimtas sprendimas mokslą seminarijoje pratęsti iki ketverių metų. 1936 m. seminarija buvo uždaryta Vyriausybei nusprendus pradinių klasių mokytojus rengti pedagoginiuose institutuose. Seminarijoje galėjo mokytis ir merginos. Visiems buvo privaloma tam tikru lygiu mokėti lietuvių kalbą. Paskutiniais veiklos metais (1935 m. rudenį) seminarija turėjo 75 auklėtinius ir 8 pedagogus. 1943–1944 m. Pedagogikos mokykla. 1944 m. pabaigoje – karinis štabas. Ir po Antrojo pasaulinio karo pastate dirbo įvairios švietimo įstaigos: pradinės mokyklos, gimnazijos, mokytojų seminarija, pedagoginės mokyklos. Nuo 1975 m. Šiaulių Kazio Preikšo pedagoginio instituto Ikimokyklinio auklėjimo fakultetas. 1991 m. pastatas buvo perduotas įkurtam Klaipėdos universitetui. 1991–2015 m. Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultetas, 2016–2018 m. Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetas, o nuo 2018 m. Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas.
2016 m. buvo baigti beveik dešimtmetį užtrukę pastato fasado atnaujinimo darbai, kuriuos vykdė „Pamario restauratorius“. Jie kainavo 1,67 mln. eurų (Kultūros paveldo departamento ir KU lėšos).
Ant fasado pritvirtintos keturios informacinės lentos.
1995 m., minint Klaipėdos pedagoginio instituto įkūrimo 60-metį, atidengta informacinė lenta.
2008 m. pritvirtinta informacinė lenta (dailininkė Lina Gorodeckienė), kurioje išvardinta salis pastate veikusių įstaigų.
2017 m. atidengta atminimo lenta Martinui Krukiui (1884–1948), kuris vadovavo pastate veikusiai Klaipėdos lietuvių gimnazijai, paskui – Valstybinei mokytojų seminarijai.
2019 m. atidengta informacinė lenta Adolfui Ramanauskui-Vanagui (1918–1957), kuris čia studijavo 1937–1939 m. Adolfas Ramanauskas-Vanagas – vienas Lietuvos partizaninio pasipriešinimo vadų 1944–1953 metais.
Šiame pastate mokėsi Erichas Karschies, Bruno Le Coutre, Jonas Užpurvis, Rudolf Naujoks, Ewaldas Swars – vėliau pasireiškę kaip rašytojai ir / ar kaip mokyklų direktoriai.
1922–1933 m. pastate veikusioje Lietuvių gimnazijoje 1924–1929 m. direktoriavo Pranas Mašiotas (1863 m. Pūstelninkuose, Būblelių valsčius, Šakių apskritis – 1940 m. Kaune). Lietuvos pedagogas, vaikų rašytojas, publicistas, vertėjas, vadovėlių autorius, visuomenės bei kultūros veikėjas. 1883 m. baigė Marijampolės gimnaziją, 1887 m. – Maskvos universitetą, kuriame Fizikos ir matematikos fakultete įgijo gimnazijos mokytojo matematiko specialybę. Universitete priklausė lietuvių studentų ir farmaceutų draugijoms. Baigės mokslus, Lietuvoje darbo negavo, tad įsidarbino valdininku Lomžoje (Lenkija). 1889 jį į Rygą pasikvietė kalbininkas Jonas Jablonskis. Mašiotas buvo Rygos vokiečių realinės mokyklos matematikos mokytojas, Rygos mergaičių gimnazijos direktorius. Rygoje sukūrė šeimą, susilaukė trijų vaikų. 1915 m. pasitraukė į Maskvą, 1915–1918 m. Voronežo lietuvių gimnazijų direktorius. 1918 m. grįžo į Lietuvą.
1919–1923 m. Lietuvos švietimo viceministras.
Į Klaipėdą atvyko 1924 m. 1924–1929 m. buvo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius. 1929 m. išėjo į pensiją, atsidėjo literatūriniam darbui. 1938–1940 m. gyveno ir kūrė sūnaus Jono Mašioto namuose Kačerginėje.
Spaudoje bendradarbiauti pradėjo nuo 1888 m. „Aušroje“ ir publicistiką rašė beveik iki gyvenimo pabaigos. Bendradarbiavo apie 50 leidinių. Rašė dažniausiai apie tautos ir visuomenės švietimą, kultūrą. Paskelbė straipsnių žurnalistikos teorijos temomis. Jo publicistika – santūri, dalykiška, su konkrečiais pasiūlymais, orientuota daugiau į skaitytojo protą ir intelektą. Paliko daugiau kaip 500 publicistikos rašinių. Savo darbus pasirašydavo arba pavarde, arba slapyvardžiais.
Apie 150 knygų autorius: iš jų 8 vadovėliai (matematikos,fizikos, rašybos), 30 knygų – grožinė literatūra vaikams („Pasakėlės“, „Augalų pasakos“, „Kai knygas draudė“, „Senio pasakos“, „Kiškiai“). Iš svetimų kalbų išvertė apie 60 knygų, tarp jų Dž. Svifto „Guliverio kelionės“, D. Defo „Robinzonas Kruzas“, H. Velso „Pirmieji žmonės mėnulyje“ ir kt.
Dvi jo knygos išleistos Klaipėdoje, „Ryto“ spaustuvėje: „Pajūriais pamariais: vaikų kelionės po mūs pajūrį: su 22 paveikslais ir žemėlapiu“ (1930 m.), „Būta ir pramanyta“ (1925 m.)
Įamžinimas Klaipėdoje – jo vardu pavadinta progimnazija.
Evaldas Svaras (Ewald Michael Swars) (1890 m. Rubokuose, Šilokarčęmos apskritis – 1962 Frankfurte prie Maino, Vokietija). Gimė netoli Macikų, būdamas devynerių metų neteko savo tėvų. Aštuonerius metus lankė Verdainės liaudies mokyklą. 1905 m. Klaipėdos parengiamąją mokyklą, o 1908 m. – jis Klaipėdos Karališkosios mokytojų seminarijos auklėtinis. Rašytojo vidinis pasaulis buvo susitelkęs, disciplinuotas, todėl jis buvo kitoks nei jo bendraamžiai. Pirmoji jo poezijos knyga „Ilgesys“ (Sehnsucht) pasirodė jam tebesimokant seminarijoje. Tačiau ši knyga liko nepastebėta (1921 m. Svaras likusius egzempliorius iš leidėjo nupirko ir sudegino). Per mokytojo praktiką Nemirsetoje su kaimo bendruomene nesusigyveno. 1913 m. užsirašė savanoriu į karinę tarnybą, tarnavo Klaipėdoje. Pirmojo pasaulinio karo metu sužeistas 1914 m. rugpjūčio mėn. sužeistas pateko į rusų nelaisvę ir Sibire išbuvo iki 1920 m. Paleistas grįžo į Klaipėdą. Nelaisvėje patirti išgyvenimai atskleisti kūryboje – novelėse bei ekspresionistiniuose eilėraščiuose. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, jame nepasiliko. Rašė feljetonus, apysakas, eilėraščius, kuriuos spausdino ir „Memeler Dampfboot“. Jo knygų herojai – ūkininkai ir žvejai. 1939 išėjo knyga „Jonušaičio kelias į vienatvę“ (Jonuschat,s Weg in die Einsamkeit), 1942 m. „Kaimas prie jūros“ (Das Dorf am Meer), o 1943 m. – stiprus autobiografinis romanas apie bandymą prisitaikyti grįžus iš Sibiro „Šventasis krantas“ (Das heilige Ufer).
Apsakymai „Vyrai grandinėse“ (Manner in Ketten) yra geriausia, ką parašė E. Svaras. Tai pasakojimas apie nelaisvės metus Sibire, apie jauną kareivį Ernstą, kurį sutinkame novelės pradžioje, vėliau lagerio belaisvių streiko metu. Tai drovus, su psichologinėmis problemomis negalintis susitvarkyti jaunuolis.
Bruno le Coutre (1889–1972) – Klaipėdoje gimęs ir augęs, baigęs Senamiesčio berniukų vidurinę mokyklą ir vėliau Klaipėdos seminariją. Pedagogas, visuomenės veikėjas. 21 metus dirbo Bomelsvitės mokykloje, iš jų 17 metų buvo jos rektorius. Po karo likimo vėjų nublokštas į Vokietiją, Praetzo mieste vadovavo viešajai bibliotekai, buvo miesto tarybos narys, apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos Nuopelnų ordinu su kaspinu.
Prisiminimus apie Klaipėdą B. le Coutre pradėjo rašyti jau gyvendamas Vokietijoje. Jie spausdinti 1953–1973 m. laikraštyje „Memeler Dambfboot” ir leidinyje „Memelland Kalender”. Juos "sudėjo" į knygą ir 2014 m. išleido pavadinimu „Mano miestas Klaipėda. 1930–1939 metai“ Lietuvos Jūrų muziejus (vertė Romualdas Adomavičius). Knygoje skelbiami atsiminimai apie Klaipėdą: uostą, gatves, priemiesčius ir juose virusį gyvenimą; aprašomi įvairių sluoksnių miestiečių pramogos ir rūpesčiai. Autorius šmaikščiai pasakoja apie miesto keistuolius, aprašo vos ne visas parduotuvėles, aludes, viešbučius ir jų šeimininkus. Daug vietos skirta prie Klaipėdos prisišliejusiam Bomelsvitės žvejų ir jūreivių kaimui, kur žmonės tada šnekėjo vokiečių, lietuvių ir kuršių kalbomis.
2020 m. prie seminarijos komplekso teritoriją juosiančios raudonų plytų tvoros S. Nėries ir Vilties gatvių sankryžoje atidengta skulptūra „Seklys“ (autoriai – skulptorius Sergejus Plotnikovas, architektas Saulius Druskis). Nors ji su seminarijos istorija nieko bendro neturi, tai – Klaipėdos kriminalinės policijos veteranų klubo užsakymas, bet organiškai įsilieja gatvės vaizdą.

Parengė Justina Smaliukaitė, 2015 m
Papildė Rasa Miuler, 2020 m.

Pateikė: Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka | http://www.klavb.lt/lt/

 
  • Aprašymas:

    Königl. Lehrerseminar : [atvirukas]. - Memel : Verlag A. Kuhnkies, Buch-, Kunst- u. Musikalienhandlung, [19??]. - 1 atvirukas

    Šaltinis: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, AdM archyvas

    Leidėjas: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

    Teikėjas: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

    Tipas / formatas: Atvirukas / jpg

    Königl. Lehrerseminar
  • Aprašymas:

    Memel : Königl. Lehrer-Seminar : [atvirukas]. - Memel : Verlag: Johannes Schenke, Inh. Kurt Siebert, [19??]. - 1 atvirukas

    Šaltinis: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, AdM archyvas

    Leidėjas: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

    Tipas / formatas: Atvirukas / jpg

    Memel : Königl. Lehrer-Seminar
  • Aprašymas:

    Mokytojų seminarijos fasadas: [negatyvas] / Bernardas Aleknavičius. - Klaipėda, [s.a.]. - 1 negatyvas

    Šaltinis: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, B. Aleknavičiaus rankraščių fondas

    Leidėjas: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

    Tipas / formatas: Negatyvas / jpg

    Mokytojų seminarijos fasadas
  • Aprašymas:

    Mokytojų seminarijos pastatai: [negatyvas] / Bernardas Aleknavičius. - Klaipėda, [s.a.]. - 1 negatyvas

    Šaltinis: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, B. Aleknavičiaus rankraščių fondas

    Leidėjas: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

    Tipas / formatas: Negatyvas / jpg

    Mokytojų seminarijos pastatai
  • Aprašymas:

    Pastato S. Nėries gatvė 5 fragmentas : [skaitmeninė nuotrauka] / Rasa Miuller. - Klaipėda, 2020. - 1 vaizdas

    Šaltinis: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Foto-video archyvas

    Leidėjas: Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka

    Teikėjas: Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka

    Tipas / formatas: Skaitmeninė nuotrauka / jpg

    Teisės: CC BY-NC-ND

    Pastato S. Nėries gatvė 5 fragmentas
  • Aprašymas:

    Pastato S. Nėries gatvė 5 fragmentas : [skaitmeninė nuotrauka] / Rasa Miuller. - Klaipėda, 2020. - 1 vaizdas

    Šaltinis: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Foto-video archyvas

    Leidėjas: Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka

    Teikėjas: Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka

    Tipas / formatas: Skaitmeninė nuotrauka / jpg

    Teisės: CC BY-NC-ND

    Pastato S. Nėries gatvė 5 fragmentas
  • Aprašymas:

    Pastato S. Nėries gatvė 5 fragmentas : [skaitmeninė nuotrauka] / Rasa Miuller. - Klaipėda, 2020. - 1 vaizdas

    Šaltinis: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Foto-video archyvas

    Leidėjas: Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka

    Teikėjas: Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka

    Tipas / formatas: Skaitmeninė nuotrauka / jpg

    Teisės: CC BY-NC-ND

    Pastato S. Nėries gatvė 5 fragmentas
  • Aprašymas:

    Buvusi Mokytojų seminarija (dabar Klaipėdos universiteto Pedagoginis fakultetas) : [nuotrauka] / Ingrida Valotkienė. - Klaipėda, 2015. - 1 nuotrauka.

    Šaltinis: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Foto-video archyvas

    Leidėjas: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

    Tipas / formatas: Nuotrauka / jpg

    Teisės: CC BY-NC-ND

    Buvusi Mokytojų seminarija (dabar Klaipėdos universiteto Pedagoginis fakultetas)
  • Aprašymas:

    Lenta ant pastato S. Nėries gatvė 5 : [skaitmeninė nuotrauka] / Rasa Miuller. - Klaipėda, 2020. - 1 vaizdas

    Šaltinis: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Foto-video archyvas

    Teikėjas: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

    Tipas / formatas: Skaitmeninė nuotrauka / jpg

    Teisės: CC BY-NC-ND

    Lenta ant pastato S. Nėries gatvė 5
  • Aprašymas:

    Lenta ant pastato S. Nėries gatvė 5 : [skaitmeninė nuotrauka] / Rasa Miuller. - Klaipėda, 2020. - 1 vaizdas

    Šaltinis: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Foto-video archyvas

    Leidėjas: Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka

    Teikėjas: Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka

    Tipas / formatas: Skaitmeninė nuotrauka / jpg

    Teisės: CC BY-NC-ND

    Lenta ant pastato S. Nėries gatvė 5
  • Aprašymas:

    Klaipėdos Mokytojų seminarija / Tekstą skaitė Agnė Jonkutė, 2018 m.

    Teikėjas: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

    Tipas / formatas: Garsinis failas / mp3

    Teisės: CC BY-NC-ND